Pasak Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksijaus Arestovičiaus, tai padaryta siekiant išvengti „visuotinio chaoso“.
Pasak jo, Ukraina gruodžio pradžioje gavo patikimų įrodymų, kad Rusija ruošiasi invazijai, tačiau niekas neįvardijo konkrečios datos.
Tuo pat metu Ukraina pradėjo ruoštis gynybai: buvo mobilizuoti rezervai, surengtos pratybos, bendradarbiauta su vietos valdžios institucijomis.
Valdžia nusprendė nesakyti ukrainiečiams, kad karas neišvengiamas, nes ši žinia būtų išprovokavusi masinį piliečių išvykimą iš šalies. O.Arestovičius pabrėžė, kad 8-12 mln. pabėgėlių būtų paprasčiausiai užtvėrę kelius automobiliais ir neleidę Ukrainos kariuomenei pasiekti gynybos linijų, o tai palengvintų agresoriaus puolimą ir jo blickrygo planus.
„Tai labai patogi situacija Rusijos karinei vadovybei. Tokiu atveju tikriausiai vienu metu pralaimėtume šį karą ir prarastume Kairįjį krantą (šalies rytinę dalį - red.). Mes niekaip nebūtume susidoroję su tokia situacija ir vienintelė išeitis būtų buvusi tiesiog sutriuškinti savo piliečius tankais, šaudyti į juos, kad jie galėtų pravažiuoti per tiltus.
Dabar kyla klausimas: kokį sprendimą reikėjo priimti? Arba užsičiaupti, arba palikti paralyžiuotą šalį ir tikrai atiduoti Kairįjį krantą“, – pažymėjo O.Arestovičius.
Prezidento patarėjas pridūrė, kad valdžios institucijos susidūrė su sunkiu pasirinkimu, nes turėjo rinktis tarp blogų ir labai blogų variantų.
Anot jo, nebuvo jokių gerų galimybių. Pagal visus scenarijus, kuriuos svarstė šalies vadovybė, valstybė „nebūtų ištempusi“, jei ukrainiečiams iš karto būtų buvusi pasakyta tiesa apie Rusijos invaziją.
Parengta pagal UNIAN inf.
