„Susitarime kalbama apie 250 tankų „Abrams“, šarvuotąsias techninės pagalbos mašinas, šturmo tiltus, mokymo ir logistikos sistemas, nemažą šaudmenų kiekį“, – per televizijos transliuotą pasirašymo ceremoniją sakė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
„Susitarimo vertė – 4,74 mlrd. dolerių (4,32 mlrd. eurų)“, – pridūrė jis.
Lenkų žiniasklaida pranešė, kad Varšuva užsakė 250 tankų „Abrams M1A2 SEPv3“, gaminamų JAV grupės „General Dynamics“, 26 šarvuotąsias techninės pagalbos mašinas „Hercules M88A2“ ir 17 šturmo tiltų M1074.
Pasak M. Blaszczako, pirmieji 26 tankai į Lenkiją bus pristatyti šiemet, jie bus dislokuoti į rytus nuo Vyslos upės, kad „įtikintų apsigalvoti bet kokį potencialų agresorių“.
„Visi žino, kas vyksta už mūsų rytinės sienos“, – sakė ministras, turėdamas galvoje Rusijos invaziją Ukrainoje.
Visa užsakyta sunkioji technika turi būti pristatyta iki 2026 metų.
Suomija smarkiai didina išlaidas gynybai
Dėl Rusijos karo Ukrainoje Suomija smarkiai didins savo išlaidas gynybai. „Karas Europoje iš esmės pakeitė mūsų saugumo aplinką“, – trečiadienį sakė gynybos ministras Anttis Kaikkonenas.
„Dėl šios priežasties mes nusprendėme smarkiai padidinti biudžeto lėšas gynybai“, – kalbėjo ministras. Per ateinančius ketverius metus Rusijos kaimynė ketina ginkluotės įsigijimui skirti papildomai 2,2 mlrd. eurų.
Rusijos agresija ES šalyje vėl įplieskė debatus ir dėl narystės NATO. Tradiciškai dauguma suomių skeptiškai vertino prisijungimą prie Aljanso – tačiau naujausiais apklausos pirmą kartą rodo, kad dauguma yra „už“.
Suomija turi ilgiausią Europoje sausumos sieną su Rusija.
