Šimtai tūkstančių daugiausia musulmoniškos rohinjų bendruomenės narių nuo 2017 metų pabėgo iš Mianmaro, kur dauguma gyventojų yra budistai. Tai įvyko po brutalių karinių operacijų, dėl kurių Hagoje įsikūręs Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas iškėlė genocido bylą.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį turėtų oficialiai paskelbti apie sprendimą šį susidorojimą pripažinti genocidu. Savo pareiškimą jis padarys Vašingtone esančiame Holokausto muziejuje, kur eksponuojama paroda „Birmos kelias į genocidą“. Parodos pavadinime vartojamas ankstesnis šalies pavadinimas.
Praėjusių metų gruodį lankydamasi Malaizijoje A. Blinkenas nurodė, kad Jungtinės Valstijos „labai aktyviai“ svarsto, ar elgesys su rohinjais gali būti „laikomas genocidu“.
Valstybės departamentas 2018 metais paskelbė ataskaitą, kurioje smurtas prieš šią bendruomenę vakarinėje Rachinų valstijoje apibūdinamas kaip „kraštutinis, didelio masto, plačiai paplitęs ir, panašu, nukreiptas tiek į gyventojų terorizavimą, tiek į rohinjų gyventojų išvarymą“.
Apie 850 tūkst. rohinjų vargsta stovyklose kaimyniniame Bangladeše; daugelis jų pasakoja apie masines žudynes ir žaginimo atvejus. Dar 600 tūkst. mažumos narių lieka Rachinų valstijoje, kur jie praneša apie plačiai paplitusį engimą.
Teisiškai pripažinus genocidą Mianmarui gali būti paskelbtos tolesnės sankcijos ir apribota humanitarinė pagalba, taip pat taikomos kitos bausmės ir taip izoliuotai valdančiajai karinei chuntai, pranešė laikraštis „The New York Times“.
JT genocidą apibrėžia kaip veiksmus, „atliktus siekiant sunaikinti visą ar iš dalies nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę“.
Jungtinės Valstijos Mianmaro vadovams taiko įvairias sankcijas ir, kaip ir kitos Vakarų valstybės, jau seniai apribojo ginklų tiekimą Neipido ginkluotosioms pajėgoms. Šalies kariuomenė dar prieš chuntai ateinant į valdžią buvo kaltinama nusikaltimais žmoniškumui dėl brutalos kampanijos prieš rohinjus.
Mianmarui iškeltą bylą, 2019 metais pradėtą nagrinėti Tarptautiniame Teisingumo Teisme Gambijos iniciatyva, apsunkino pernai įvykdytas perversmas. Per pučą buvo nušalinta civilinė lyderė Aung San Suu Kyi ir jos vyriausybė, taip pat kilo masiniai protestai ir prasidėjo kruvinos represijos.
Nobelio taikos premijos laureatė, kritikuojama žmogaus teisių aktyvistų dėl dalyvavimo rohinjų persekiojimo byloje, dabar yra namų arešte ir teisiama tų pačių generolų, kuriuos ji gynė Hagoje.
JAV eksprezidento Barako Obamos administracija skyrė daug politinio kapitalo Mianmaro perėjimui prie jaunos demokratijos, siūlydama finansinę pagalbą ir diplomatinę paramą.
Tačiau Vašingtonas taip pat leido aiškiai suprasti, kad jo netenkina besitęsiantis smurtas tarp Mianmaro kariuomenės ir etninių sukilėlių, taip pat religinis smurtas ir diskriminacinė politika, ypač rohinjų atžvilgiu.
