„Padaryti su taikiu miestu tai, ką padarė okupantai, yra teroras, kuris bus prisimenamas ne vieną šimtmetį“, – pareiškė jis per vaizdo kreipimąsi į tautą.
V. Zelenskis ukrainiečiams pareiškė, kad tęsiamos derybos su Rusija „nėra paprastos ar malonios, bet jos yra būtinos“.
Jis pažymėjo šeštadienį aptaręs derybų eigą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Ukraina visada siekė taikaus sprendimo“, – pabrėžė jis.
Tuo tarpu Rusijos pajėgos kai kuriose vietose net nesurenka savo karių kūnų, pareiškė V. Zelenskis.
„Vietose, kuriose mūšiai buvo ypač įnirtingi, Rusijos karių kūnai tiesiog guli prie mūsų gynybos linijos. Ir niekas tų kūnų nesurenka“, – pažymėjo jis.
Rusijos pajėgos labiau pasistūmėjo į apgultą miestą, kuriame dėl įnirtingų mūšių nutraukė darbą didelė plieno gamykla, o vietos valdžia paprašė didesnės Vakarų pagalbos.
Sostinėje Kijeve laikinoje slėptuvėje yra mažiausiai dvidešimt surogatinių motinų išnešiotų kūdikių, kurių tėvams vis dar nepavyksta atvykti į karo zoną jų paimti. Kūdikiais – o kai kurie gimė vos prieš kelias dienas – rūpinasi slaugės, kurios negali išeiti iš slėptuvės, nes miestas yra nuolat apšaudomas artilerijos, kol Rusijos pajėgos mėgina jį apsupti.
Mariupolio žlugimas rusams reikštų didelę pažangą mūšio lauke, nes, nuo didžiausios Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų sausumos invazijos pradžios praėjus jau daugiau kaip trims savaitėms, Rusijos pajėgos daugiausia yra įstrigusios prie Ukrainos didmiesčių.
„Miršta vaikai, pagyvenę žmonės. Miestas yra sunaikintas ir jis šluojamas nuo žemės paviršiaus“, – vaizdo kreipimesi į Vakarų lyderius, kurio tikrumą patvirtino agentūra „Associated Press“, pareiškė Mariupolio policijos pareigūnas Michailas Veršninas, kuris kalbėjo stovėdamas nuolaužomis nusėtoje gatvėje.
Taip pat pasirodė išsamesnių duomenų apie pietiniame Mykolajivo mieste penktadienį surengtą raketų ataką, per kurią žuvo 40 jūrų pėstininkų, pranešė vienas Ukrainos karinis pareigūnas, kalbėjęs su JAV dienraščiu „The New York Times“.
Rusijos pajėgos jau atkirto Mariupolį nuo Azovo jūros ir miesto žlugimas leis Rusijai sujungti Krymą, kurį Kremlius aneksavo 2014 metais, su rytinėmis teritorijomis, kurias kontroliuoja Maskvos remiami separatistai.
Ukrainos ir Rusijos pajėgos kovėsi dėl Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“, pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadym Denysenka.
„Viena didžiausių Europoje metalurgijos gamyklų realiai yra naikinama“, – pareiškė jis per televiziją.
Keliomis valandomis vėliau Mariupolio miesto taryba pareiškė, kad Rusijos kariai priverstinai perkėlė į Rusiją kelis tūkstančius miesto gyventojų, daugiausia moterų ir vaikų. Kur jie buvo perkelti, taryba nenurodė, o agentūra „Associated Press“ kol kas negalėjo patvirtinti šio pareiškimo.
V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius pareiškė, kad artimiausios pajėgos, kurios galėtų padėti Mariupoliui, jau kaunasi su „didesnėmis priešo pajėgomis“, ir pridūrė, kad „dėl Mariupolio šiuo metu nėra jokio karinio sprendimo“.
Gelbėtojai Mykolajive atliko paiešką per Rusijos raketų smūgį penktadienį sunaikintų kareivinių griuvėsiuose. Regiono administracijos vadovas sakė, kad tuo metu, kai buvo surengta ataka, kareivinėse buvę jūrų pėstininkai miegojo.
Kiek kareivinėse tuo metu buvo žmonių, tiksliai nežinoma ir gelbėtojai šeštadienį griuvėsiuose tebeieškojo išgyvenusiųjų.
Tačiau Ukrainos aukštesnio rango karinis pareigūnas, kuris kalbėjo su „The New York Times“ ir prašė nenurodyti jo vardo, apytikriai apskaičiavo, kad žuvo 40 jūrų pėstininkų. Jeigu ši informacija bus patvirtinta, tai bus viena mirtingiausių žinomų atakų prieš Ukrainos pajėgas nuo karo pradžios.
Žuvusių Rusijos karių įverčiai yra labai nevienodi, tačiau net ir konservatyviausi skaičiavimai rodo, kad rusų pajėgose žuvusiųjų yra keli tūkstančiai. Per Rusijos 2008 metų karą su Sakartvelu per penkias mūšių dienas žuvo 64 rusų kariai. Afganistane Rusijos pajėgos per 10 metų prarado apie 15 tūkst. karių, o Čečėnijoje per visus mūšių metus – daugiau kaip 11 tūkstančių.
Ukrainoje žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius artėja prie sumažėjusio kovinio veiksmingumo 10 proc. ribos, pareiškė Dmitrijus Gorenburgas, Rusijos saugumo tyrinėtojas Virdžinijoje įsikūrusiame moksliniame institute CNA. Be to, anot jo, buvo pranešta apie keturių iš maždaug 20 į Ukrainą pasiųstų Rusijos generolų žūtį, ir tai rodo, kad yra sutrikęs vadovavimas pajėgomis.
Pasak Michael‘o Clarke, buvusio Didžiosios Britanijos gynybos mokslinio instituto „Royal United Services Institute“ vadovo, Rusijai reikės 800 tūkst. karių, kad ji galėtų ilguoju laikotarpiu kontroliuoti Ukrainą, kurioje susidurs su ginkluotu pasipriešinimu.
„Nebent rusai ketina elgtis visiškai genocidiškai – jie gali sulyginti su žeme visus didelius miestus ir ukrainiečiai sukils prieš rusų okupaciją – ten tiesiog vyks nuolatinis partizanų karas“, – pažymėjo jis.
Į pasaulio valstybes savo kalbose vis besikreipiantis V.Zelenskis šįkart dėmesį skyrė Šveicarijai. Jis paragino Šveicarijos valdžią imtis daugiau veiksmų prieš Rusiją ir ragino užtikrintu, kad šalyje neliktų vietos Rusijos oligarchų pinigams.
„Tai Rusijos valdžios aparatui reiškia labai daug. Tai žmonės, kurie manė, kad jėga – tai pinigai. Neduokite nė vieno dolerio, franko ar euro Rusijos karo mašinai už savo žmonių žudymą. Kad visi kaltieji negalėtų džiaugtis gyvenimu Šveicarijoje, Šveicarijos nekilnojamu turtu ir Šveicarijos bankais“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Savo kalboje jis išskyrė vieną garsiausių Šveicarijos įmonių „Nestle“. Pastaroji, skirtingai nei daugybė garsiausių įmonių, nusprendė likti Rusijos rinkoje.
„Geras maistas, geras gyvenimas, – „Nestle“ šūkį kalboje paminėjo V.Zelenskis. – Jūsų kompanija atsisako palikti Rusiją netgi dabar, kai rusai grasina kitoms Europos valstybėms – ne tik mums. Net ir tada, kai Rusija šantažuoja atominiu ginklu.“
V.Zelenskis tiesiogiai prašė Šveicarijos žmonių imtis veiksmų, kad šalis užtikrintų, jog Rusijos oligarchų turtai būtų įšaldyti. Apie tai galite skaityti čia.
