Prezidento rinkimai Prancūzijoje vyks balandžio 10 dieną, bet 44 metų E. Macronas iki paskutinės įmanomos minutės neskelbė, ar sieks antros kadencijos, ir dabar turi aktyviai bendrauti su rinkėjais bei varžovais.
Ketvirtadienio renginys, apimsiantis ilgą spaudos konferenciją, yra „svarbus norint pademonstruoti, kad jis reaguoja į klausimus ir kritiką sau, taigi, realiai įsitraukia į kampaniją“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas ministras, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Prezidento varžovai, kuriems po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo sunku kaip nors pasižymėti, nuo pat metų pradžios ragino E. Macroną paskelbti savo kandidatūrą.
„Prezidentas nori būti perrinktas realiai net nepabuvęs kandidatu, be kampanijos, be debatų, be idėjų varžybų“, – antradienį skundėsi Senato pirmininkas Gerard'as Larcher.
„Jei nebus kampanijos, kils klausimas dėl laimėtojo teisėtumo“, – laikraščiui „Le Figaro“ sakė šis opozicinės Respublikonų partijos politikas.
E. Macronas ėmėsi svarbaus vaidmens, Vakarams bandant diplomatinėmis priemonėmis sustabdyti karą Ukrainoje, ir per penkias pastarąsias savaites iš viso maždaug 20 valandų kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
E. Macrono pastangos padidino jo populiarumą Prancūzijoje, kur dauguma rinkėjų atrodo pritariantys jo darbui.
100 priemonių
Jei ateinantį mėnesį E. Macronas taps pirmuoju per du dešimtmečius perrinktu Prancūzijos prezidentu, buvęs investicijų bankininkas per antrą kadenciją tikriausiai suteks dėmesį į pastangas tęsti verslui palankias vidaus reformas ir dar aktyviau ragins stiprinti Europos Sąjungą.
Tarp jau pristatytų ar žiniasklaidos paviešintų pasiūlymų yra pensinio amžiaus kartelės pakėlimas nuo 62 iki 65 metų, paveldimo turto mokesčių mažinimas ir didžiulės viešosios investicijos į žaliąją energiją ir naujas technologijas.
Tarp 100 priemonių, kurias valstybės vadovas pristatys ketvirtadienį, taip pat bus rimta švietimo sistemos pertvarka, žada E. Macrono patarėjai.
E Macronas atmeta kritiką, esą jis neskiria reikiamo dėmesio prezidento rinkimams.
„Rinkimų kampanijos, kai prezidentas siekia perrinkimo, visuomet yra kiek neįprastos. Tai normalu“, – sakė jis antradienį per apsilankymą šalia Paryžiaus esančiame ukrainiečių karo pabėgėlių centre.
Palankūs apklausų rezultatai
Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad per pastarąjį mėnesį E. Macrono populiarumas padidėjo 5–6 procentiniais punktais ir jis su maždaug 30 proc. rinkėjų palaikymu turi daug šansų laimėti pirmąjį rinkimų turą.
Antroje vietoje yra ultrakairiojo sparno veteranė Marine Le Pen – ją palaiko maždaug 18 proc. rinkėjų, rodo duomenys, skelbiami tinklalapyje „Politico“.
Nuo jos kiek atsilieka likę trys kandidatai – dešiniojo sparno atstovė Valerie Pecresse, ultradešiniųjų pažiūrų žiniasklaidos ekspertas Ericas Zemmouras ir ultrakairiųjų veikėjas Jeanas-Lucas Melenchonas, palaikomi maždaug 11–12 proc. rinkėjų.
Apklausos rodo, kad J.-L. Melenchonas pamažu didina savo populiarumą.
Du pirmajame rinkimų ture daugiausiai balsų gavę kandidatai susirungs antrajame ture balandžio 24 dieną. Remiantis viešosios nuomonės apklausomis, E. Macronas turėtų iškovoti pergalę didžiule persvara, kad ir kas bus jo varžovas.
Pranešama, kad kuluaruose prezidentas ragina ministrus ir kampanijos darbuotojus anksčiau laiko netrykšti optimizmu.
„E. Macronas automatiškai laimi. Kiti neturi šansų“, – šią savaitę naujienų agentūrai sakė vienas prezidento aukšto rango šalininkas, jo varžovus pavadinęs „nykštukais“.
Valstybės vadovas išlieka itin skaldančia figūra dėl verslui palankios darbo teisės reformos ir savo siekio laimėti bet kokia kaina, išprovokavusių 2018 metais didžiules antivyriausybines demonstracijas, kurias rengė vadinamasis „geltonųjų liemenių“ judėjimas.
Sociologinių tyrimų bendrovės „Odexa“ atlikta viešosios nuomonės apklausa, kurios rezultatus trečiadienį paskelbė laikraštis „Le Figaro“, parodė, kad kas ketvirtas rinkėjas gali nedalyvauti pirmajame rinkimų ture. Tai antras didžiausias rodiklis nuo 1965 metų.
