Kaltinami Michailas Mairamovičius Mindzajevas, tuometinis promaskvietiško atsiskyrusio regiono vidaus reikalų ministras, Gamletas Gučmazovas, ministerijos laikinojo sulaikymo įstaigos vadovas, ir Davidas Georgijevičius Sanakojevas, tuometinis regiono „ombudsmenas“, sakoma jo pranešime.
„Mano prašyme išduoti šiuos arešto orderius daugiausia dėmesio skiriama neteisėtam įkalinimui, netinkamam elgesiui, įkaitų paėmimui ir vėlesniam neteisėtam etninių kartvelų civilių perkėlimui Rusijos Federacijos vykdomos okupacijos kontekste“, – sakė TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas.
TBT teisėjai Hagoje dabar turės nuspręsti, ar patvirtinti orderius, ar ne.
Teismas 2016 m. pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų per trumpą 2008 m. Rusijos ir Sakartvelo karą dėl Pietų Osetijos – tai buvo pirmas kartas, kai buvo pradėtas tyrimas dėl įvykių ne Afrikoje ir pirmasis dėl karo, kuriame dalyvavo Rusija.
2008 m. rugpjūčio mėn. mūšiai nusinešė daugiau nei 700 gyvybių, iš namų buvo išvyti dešimtys tūkstančių etninių kartvelų. Per kovas dauguma Pietų Osetijoje gyvenančių kartvelų civilių pabėgo į neginčijamą Sakartvelo teritoriją, sakė K. Khanas. Tačiau „beveik iš karto, kai Sakartvelo ginkluotosios pajėgos buvo išstumtos iš Pietų Osetijos, Rusijos pajėgos ir – pirmiausia – Pietų Osetijos pajėgos pradėjo imti į nelaisvę Sakartvelo civilius, daugiausia pagyvenusius ir ligonius, kurie negalėjo arba nenorėjo palikti savo namų ir bėgti nuo kovų“, pridūrė jis.
„Įrodymai byloja, kad daugelis šių žmonių buvo neteisėtai įkalinti antisanitarinėmis ir nesaugiomis sąlygomis, įžeidinėjami, mušami, kankinami ir žeminami“.
Prašymas išduoti orderius pateiktas 15-ąją Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dieną. TBT jau pradėjo tirti galimus karo nusikaltimus ir šiame kare. Maskva niekada neratifikavo vienintelio pasaulyje nuolatinio karo nusikaltimų teismo, tačiau 2016 metais labai simboliniu žingsniu oficialiai atšaukė savo parašą po tribunolą įkūrusiu Romos statutu.
