JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas keliauja po Europą, siekdamas parodyti Vašingtono „pasiryžimą“ ginti rytinį NATO flangą Maskvos agresijos akivaizdoje.
Jungtinių Valstijų vadovaujamos sąjungininkės, skubiai pasiuntė tūkstančius karių į arčiau Rusijos esančias šalis, tęsiantis kautynėms NATO nepriklausančioje Ukrainoje.
„Turime būti pasirengę reaguoti greitai, demonstruoti savo jėgą ir ryžtą, paramą šiam Aljansui, kad užkirstume kelią tolesnei rusų agresijai ir išvengtume galingųjų valstybių karo“, – pareiškė J. Milley JAV kariams, dislokuotiems oro pajėgų bazėje netoli Rumunijos pietinio Konstancos miesto.
„Nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios 1914 metais iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945-aisiais... buvo išžudyta 150 mln. žmonių... Nenorime, kad tai kada nors pasikartotų“, – kalbėjo generolas.
Naujienų agentūrai AFP jis sakė: „Man akivaizdu, kad NATO yra vieninga ir ryžtinga beprecedentės grėsmės ir didžiausio sausumos konflikto Europos žemyne nuo 1945 metų akivaizdoje.“
Šiuo metu Europoje nuolatine tvarka dislokuoja apie 67 tūkst. JAV karių.
Pastarosiomis savaitėmis beveik 15 tūkst. papildomų karių buvo dislokuoti 1,2 tūkst. km ilgio lanku šalyse, besiribojančiose su Ukraina ir Rusijos sąjungininke Baltarusija, siekiant atgrasyti Maskvą nuo tolesnio puolimo.
Baltijos šalyse iš viso dislokuota 2,5 tūkst. JAV karių, Lenkijoje – 10 tūkst., Rumunijoje – 2,4 tūkst., Slovakijoje – 1,5 tūkst., Bulgarijoje – 350, Vengrijoje – 200.
M. Milley per savo kelionę aplankė penkias iš šių šalių per tiek pat dienų.
