„Minsko susitarimai dabar nebeegzistuoja; mes pripažinome DLR ir LLR nepriklausomybę“, – sakė V. Putinas, turėdamas omenyje Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
Kremliaus vadovas šią poziciją išsakė Rusijos parlamento aukštiesiems rūmams suteikus jam leidimą pasiųsti ginkluotąsias pajėgas už šalies ribų.
V. Putinas pareiškė, kad „geriausias“ Ukrainos krizės sprendimas būtų Kijevui atsisakyti narystės NATO ambicijų ir likti neutraliai.
„Geriausias problemos sprendimas būtų, jei dabartinė Kijevo valdžia pati atsisakytų stoti į NATO ir išlaikytų neutralumą“, – sakė V. Putinas, kai parlamento aukštieji rūmai balsavo suteikti jam leidimą panaudoti Rusijos kariuomenę užsienyje.
Ragina „demilitarizuoti“ Ukrainą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį paragino „demilitarizuoti“ Ukrainą, gavęs parlamento leidimą naudoti kariuomenę už šalies ribų.
„Jeigu vadinamieji partneriai pumpuos šiuolaikinius ginklus dabartinei Kijevo valdžiai, tuomet pagrindinis tikslas yra šiandieninės Ukrainos tam tikro laipsnio demilitarizacija, – sakė V. Putinas. – Tai vienintelis objektyviai kontroliuojamas faktorius, kurį galima stebėti ir į kurį galima reaguoti.“
Anot V. Putino, geriausia išeitis iš susidariusios padėties būtų, jei Kijevas atsisakytų savo planų stoti į NATO.
„Remiantis tuo, apie ką kalba daugelis, taip pat ir Vakarų sostinėse, geriausias būdas išspręsti šį klausimą būtų toks, kad mūsų kolegos Vakarų šalyse nesusikompromituotų – kad šiandieninė Kijevo valdžia pati atsisakytų stojimo į NATO. Iš esmės – realizuotų neutraliteto idėją“, – V. Putinas sakė žurnalistams.
V. Putinas pirmadienį sakydamas ilgą kalbą pareiškė, kad Ukrainos siekis įstoti į NATO kelia tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui.
„Mums žinoma Jungtinių Valstijų vadovybės pozicija ir žodžiai, kad aktyvūs koviniai veiksmai Ukrainos rytuose nepanaikina galimybės šios šalies įstojimui į NATO, jeigu ji sugebės atitikti Šiaurės Atlanto aljanso kriterijus“, – pridūrė V. Putinas.
„Ir tuo pačiu vėl ir vėl [Vakarai] stengiasi įtikinti mus, kad NATO – taiki ir griežtai gynybinė sąjunga. Esą jokių grėsmių Rusijai nėra. Vėl siūlo patikėti žodžiais, bet tokių žodžių tikrąją kainą mes gerai žinome“, – kalbėjo jis.
Šiuos komentarus V. Putinas išsakė kelios minutės prieš paskelbdamas, jog Rusija pripažins Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separastistų įkurtų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę. Kiek vėliau jis per ceremoniją Kremliuje kartu su šių separatistinių darinių lyderiais pasirašė įsakus dėl jų suvereniteto pripažinimo.
Nuo 2014 metų Rytų Ukrainoje besitęsiantis separatistinis konfliktas tarp Kijevo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų jau nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių.
Vakarų šalys anksčiau perspėjo, jog jeigu Maskva pripažins šias teritorijas, tai bus „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“.
Vakarai kaltina Rusiją, sutelkusią prie sienų su Ukraina daugiau kaip 150 tūkst. karių, planuojant pulti šią šalį. Maskva savo ruožtu neigia ketinanti pradėti invaziją.
