Tačiau kolonos gatvėse pasirodė netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė pripažįstantis „Luhansko Liaudies Respublikos“ ir „Donecko Liaudies Respublikos“ nepriklausomybę nuo Ukrainos bei į šiuos regionus pasiuntė Rusijos karius vykdyti „taikos palaikymo“ operaciją.
Socialiniuose tinkluose paplitę vaizdo įrašai užfiksavo įvairios karo technikos vienetus, įskaitant šarvuočius, sunkvežimius bei tankus.
Maskva pasirašė sutartis, leidžiančias rytų Ukrainoje kurti karines bazes
Naujosios Maskvos draugystės sutartys, sudarytos su apsišaukėliškomis Donecko ir Luhansko liaudies respublikomis, leidžia Rusijai įkurti ir valdyti savo karines bazes Rytų Ukrainoje.
Rusijos Valstybės Dūmos tinklalapyje paskelbtuose susitarimuose taip pat minima bendra sienų apsauga.
Numatyta, kad sutartis iš pradžių galios 10 metų su galimybe ją automatiškai pratęsti.
„Žaibiškas karas“
V. Putinas pirmadienį įvedė Rusijos karius į du Maskvos remiamų sukilėlių valdomus Ukrainos regionus, sukeldamas piktą reakciją Vakaruose. JAV JT Saugumo Taryboje pasmerkė šį žingsnį kaip „pretekstą karui“.
Po ne vieną savaitę trukusio kariuomenės telkimo aplink Ukrainą V. Putinas pripažino Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią potencialiai invazinių pajėgų dislokavimui.
Dažnai piktai skambėjusiame 65 minučių kreipimesi, kurį transliavo televizija, V. Putinas niekino Ukrainą vadindamas ją žlugusia valstybe ir Vakarų „marionete“.
V. Putinas sakė, kad būtina „priimti ilgai atidėliotą sprendimą nedelsiant pripažinti abiejų regionų nepriklausomybę“.
Dviem oficialiais įsakais Rusijos prezidentas nurodė gynybos ministerijai imtis „taikos palaikymo funkcijos“ separatistų kontroliuojamuose regionuose.
Šis Maskvos iš anksto apgalvotas žingsnis sukėlė tarptautinį pasmerkimą ir JAV bei Europos Sąjungos tikslinių sankcijų pažadą, o jei bus toliau veržiamasi į Ukrainos teritoriją, bus numatytas dar platesnis ekonominių sankcijų paketas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sušaukė nacionalinio saugumo tarybos posėdį ir telefonu pasikalbėjo su keliais pasaulio lyderiais, siekdamas užsitikrinti jų paramą.
„Tikimės aiškių ir veiksmingų paramos žingsnių iš mūsų partnerių“, – vėlų vakarą televizijos kreipimesi pareiškė jis, sakydamas, kad Kijevas nieko nebijo.
„Labai svarbu dabar pamatyti, kas yra tikrasis mūsų draugas ir partneris, o kas ir toliau gąsdins Rusijos Federaciją žodžiais, – sakė jis. – Mes esame savo žemėje“.
Savo kreipimesi V. Putinas ne kartą užsiminė, kad Ukraina iš esmės yra Rusijos dalis.
Jis apkaltino Kijevą rusakalbių persekiojimu ir „žaibiško karo“ rengimu prieš atsiskyrusius Donecko ir Lugansko regionus Ukrainos rytuose.
„Kalbant apie tuos, kurie užgrobė ir turi valdžią Kijeve, reikalaujame, kad jie nedelsdami nutrauktų savo karines operacijas, – sakė V. Putinas. – Priešingu atveju visa atsakomybė dėl besitęsiančio kraujo praliejimo guls ant Ukrainoje valdančio režimo sąžinės“.
„Ukrainos, kaip instrumento konfrontacijai su mūsų šalimi, panaudojimas mums kelia rimtą, labai didelę grėsmę“, – sakė V. Putinas.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pavadino V. Putino žingsnį „akivaizdžiu Ukrainos suvereniteto ir vientisumo pažeidimu“, o jo užsienio reikalų ministras pažadėjo Rusijai naujas sankcijas.
ES vadovai Ursula von der Leyen ir Charlesas Michelis pažadėjo, kad blokas „reaguos sankcijomis prieš tuos, kurie dalyvauja šiame neteisėtame akte“.
