1962 metų vasario 3-ąją tuomečio JAV prezidento Johno F. Kennedy pasirašytu įsaku įvestas embargas visai dvišalei prekybai įsigaliojo po keturių dienų.
Dokumente sakoma, kad tokiu būdu siekiama sumažinti grėsmę, kylančią dėl Kubos „artumo komunistinėms galybėms“.
Nors nuo to laiko nepavyko užsitikrinti jokių reikšmingų Havanos vyriausybės kurso pokyčių, praėjus šešiems dešimtmečiams sankcijos tebegalioja. Kubos valdžia sako, kad šie suvaržymai šalies ekonomikai padarė iki 150 mlrd. JAV dolerių (apie 133 mlrd. eurų) žalos.
Kubą šiuo metu apėmusi didžiausia per pastaruosius 30 metų ekonomikos krizė. Infliacija siekia 70 proc., taip pat juntamas didelis maisto ir vaistų stygius, COVID-19 pandemijai skaudžiai smogus pagrindiniam pajamų šaltiniui – turizmui.
Ilgos eilės prie būtiniausių prekių seniai tapusios įprastu reginiu, sumažėjus maisto produktų importui dėl senkančių vyriausybės užsienio valiutos atsargų.
Havana visas salos nesėkmes sieja su JAV sankcijomis.
Jau kelis mėnesius valdžia skelbia šūkį, kad „embargas irgi yra virusas“. Šalyje buvo organizuojami agitaciniai žygiai automobiliais, dviračiais ir motociklais, per kuriuos buvo smerkiamos sankcijos.
Tačiau kritikai sako, kad Kubai visų pirma kiša koją planinės ekonomikos neefektyvumas ir struktūrinės problemos.
Jokio pageidaujamo poveikio
„Tikroji blokada buvo primesta Kubos valstybės“, – sakė užsienyje gyvenanti aktyvistė Rosa Maria Paya, vadovaujanti lobistinei grupei „Cubadecide“ („Kuba sprendžia“).
Anot jos, embargas bus atšauktas tik tuo atveju, jeigu Havana pasirinktų „perėjimą prie atstovaujamosios demokratijos“.
Kubos gamybos pajėgumai menki; sala importuoja apie 80 proc. suvartojami maisto.
Prieš metus pradėta pinigų reforma, turėjusi palengvinti Kubos žmonių patiriamą spaudimą, leido reikšmingai padidinti atlyginimus šalyje, kurioje absoliuti dauguma darbuotojų yra įdarbinti valstybiniame sektoriuje, bet tai dar labiau paspartino infliaciją.
Nuo 2000 metų JAV netaiko blokados Kubos importuojamiems maisto produktams. Iki 2015 metų sala iš Amerikos importavo maisto produktų maždaug už 1,5 mlrd. dolerių.
Tačiau už šiuos pirkinius Havana turėdavo atsiskaityti grynaisiais pinigais ir mokėti iš anksto, o tokios sąlygos buvo sunkiai įgyvendinamos šaliai, kurios užsienio valiutos ištekliai menki.
Iš Kubos kilęs buvęs JAV prekybos sekretorius Carlosas Gutierrezas sakė, kad embargas pageidautų rezultatų neatnešė.
Kalbant apie komunistinės valstybės politikos kursą, „iš Havanos absoliučiai nieko nebuvo sulaukta“, pripažino jis.
Geopolitiniai interesai
Dar daugiau, Kuba siekė glaudesnių ryšių su JAV varžovėmis, tokiomis kaip Kinija ir Rusija.
Prieš dvi savaites Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis telefonu aptarė „strateginę partnerystę“ su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas neseniai pareiškė, kad Maskva neatmeta galimybės dislokuoti Kuboje savo pajėgų, jeigu toliau didės įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono dėl Ukrainos krizės.
Kai kuriems tokie pareiškimai priminė Šaltojo karo laikus ir Kubos raketų krizę tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, atvedusios pasaulį prie branduolinio karo slenksčio ir tapusios pagrindine paskata paskelbti embargą Havanai.
Konflikto buvo išvengta, kai Maskva sutiko išgabenti sovietų raketas iš Kubos.
JAV blokada buvo pradėta kaip „strateginis ir karinis įrankis“ šaltojo karo sąlygomis, sakė politologas Rafaelis Hernandezas.
Tačiau nors Šaltasis karas jau pasibaigęs, Jungtinių Valstijų „geopolitiniai interesai“ tebelemia Vašingtono poziciją Kubos atžvilgiu, pridūrė jis.
JAV vidaus politika taip pat darė įtaką, juolab kad didelė ir politiškai aktyvi imigrantų iš Kubos bendruomenė, nusistačiusi prieš Havaną, gali paveikti rinkimų baigtį tokiose svyruojančiose valstijose kaip Florida.
Sankcijos buvo trumpam sušvelnintos vadovaujant JAV prezidentui Barackui Obamai, bet jas vėl sugriežtino jo įpėdinis Donaldas Trumpas, įvedęs 243 naujas priemones.
Dabartinis prezidentas Joe Bidenas kol kas nieko nepadarė blokadai sušvelninti, nors per rinkimų kampaniją žadėjo tai padaryti. Be to, jis paskelbė naujų suvaržymų Kubos lyderiams, reaguodamas į griežtas priemones prieš pernai liepą saloje vykusius istorinius protestus prieš vyriausybę.
Kaip pažymėjo nevyriausybinės Kubos ir Amerikos bendradarbiavimo asociacijos (CAFE) ekspertas Jamesas Buckwalteris-Ariasas, JAV administracijai „rinkimų sumetimai atrodo svaresni už humanitarinę pareigą“.
