Rezoliucija priimta likus kelioms dienos iki Pekino žiemos olimpinių žaidynių pradžios.
Pranešama, kad dvipartinės grupės parengtas dokumento tekstas po ilgų diskusijų buvo sušvelnintas, vengiant tiesiogiai apkaltinti Pekiną teisių pažeidimais.
Visgi ši rezoliucija priimta prieš olimpiadą smarkiai padidėjus tarptautiniam dėmesiui žmogaus teisių padėčiai Kinijoje.
Tokijas stengėsi laikytis atsargios pozicijos Kinijos klausimu, mėgindamas atsverti jo artimo sąjungininko Vašingtono spaudimą Pekinui. Jungtinės Valstijos ir Kinija yra didžiausios Japonijos prekybos partnerės.
Parlamento žemuosiuose rūmuose dauguma balsų priimtoje rezoliucijoje reiškiamas „rimtas susirūpinimas dėl žmogaus teisių padėties“ Kinijos Sindziango regione, Tibete, Honkonge ir Vidinėje Mongolijoje.
Be to, dokumente Japonijos vyriausybė raginama konstruktyviai prisidėti sprendžiant Kinijos žmogaus teisių klausimus.
Atsakydama Kinija pasmerkė šią rezoliuciją, pavadindama ją „rimta politine provokacija“.
Ši rezoliucija „šiurkščiai kišasi į Kinijos vidaus reikalus“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas ir pridūrė, kad „Kinija pasilieka teisę imtis tolesnių priemonių“.
Pekinas seniai atmeta kaltinimus dėl netinkamo elgesio su uigūrais ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų mažumų atstovais. Jungtinės Valstijos Pekino represijas prieš uigūrus vadina „genocidu“.
Ekspertų teigimu, mažiausiai milijonas žmonių laikomi „perauklėjimo“ stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione.
Žmogaus teisių organizacijos ir kai kurių šalių vyriausybės sako turinčios įrodymų, kad šiose stovyklose žmonės masiškai kalinami, verčiami dirbti, politiškai indoktrinuojami, kankinami ir priverstinai sterilizuojami.
Kinija, iš pradžių neigusi, kad Sindziango stovyklos apskritai egzistuoja, dabar tvirtina, kad jos iš tikrųjų yra „profesinio mokymo centrai“, skirti mažinti radikalaus islamo patrauklumą.
Pekinas taip pat atmeta kaltinimus, kad tibetiečiai gyvena griežtai prižiūrimi ir nuolatinėje baimėje atsidurti kalėjime ar patirti smurtą dėl bet kokių nekiniško identiteto apraiškų, įskaitant tremtyje gyvenančio jų dvasinio lyderio Dalai Lamos atvaizdų turėjimą.
Honkongo klausimu Japonija nekart reiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl šios buvusios britų kolonijos rinkimų sistemos, Kinijai drastiškai sugriežtinus šio finansų centro kontrolę ir tokiais veiksmais išprovokavus didelius demokratijos šalininkų protestus.
Pernai gruodį Japonija pranešė, kad nesiųs vyriausybės atstovų į Pekino žiemos olimpiadą, ir paragino Kiniją gerbti žmogaus teises bei teisės viršenybę.
Kiek anksčiau Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Australija ir Kanada paskelbė žaidynių diplomatinį boikotą dėl Pekino vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.
Visgi jos leido savo sportininkams dalyvauti olimpiadoje, prasidėsiančioje vasario 4-ąją.
Tačiau Kinija įspėjo šias keturias Vakarų valstybes, kad jos „sumokės“ už paskelbtą diplomatinį boikotą.
Japonija, kurioje pernai vyko dėl koronaviruso pandemijos atidėtos Tokijo olimpinės žaidynės, į Pekino olimpiadą siunčia 2020 metų Tokijo olimpiados organizacinio komiteto prezidentę Seiko Hashimoto ir Japonijos olimpinio komiteto vadovą Yasuhiro Yamashitą.
