Padėtis yra itin įtempta dėl dešimčių tūkstančių Rusijos karių bei karinės technikos dislokavimo prie Ukrainos sienų. Vakarų valstybės jau trečią savaitę vykstančiomis derybomis bando nukreipti Kremlių deeskalacijos link.
Tuo tarpu Ukrainos vyriausybė savo gyventojams pareiškė, kad nors artimiausiu metu invazijos nesitiki, Rusijos grėsmė yra reali.
Panašu, kad tokiam vertinimui pritaria maždaug pusė Ukrainos gyventojų. Neseniai Kijevo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) atliktos apklausos duomenimis, 48,1 proc. ukrainiečių mano, kad invazijos grėsmė yra reali, tačiau 39,1 proc. nemano, kad invazija įvyks. Dar 12,8 proc. respondentų arba dar neturėjo nuomonės, arba nenorėjo komentuoti.
Šis vertinimas beveik nepasikeitė nuo paskutinės instituto apklausos, atliktos gruodžio viduryje, kai 49,2 proc. respondentų įžvelgė realų pavojų, o 41,4 proc. teigė esantys įsitikinę, kad invazijos nebus.
Kremliaus veikla – tik šantažas?
„Įsitikinimas, kad Rusija nepuls, gali būti grindžiamas įvairiomis priežastimis: nuo simpatijų Rusijai iki įsitikinimo, kad Ukraina ir pasaulio bendruomenė reaguos ir užkirs kelią tokiai atakai“, – „Deutsche Welle“ sakė Ukrainos Razumkovo centro vadovo pavaduotojas Michailas Miščenka.
M. Miščenka sakė, kad ypač įsitikinę, jog pasaulio bendruomenė gali sustabdyti Rusiją, yra tie, kurie mano, kad invazijos nebus. Jis taip pat pažymėjo, kad kai kurie ukrainiečiai Kremliaus veiklą laiko ne daugiau kaip šantažu.
KIIS generalinis direktorius Volodymyras Paniotto paaiškino, kad Ukrainoje, kaip ir kitur, visuomenės nuomonė susiformuoja gana greitai, remiantis tam tikra informacija, o po to, kai ji įtvirtinama, iš esmės nesikeičia. Jis sakė, kad žmonės linkę ieškoti tų šaltinių, kurie patvirtina jų nuomonę, ir yra labiau linkę pasitikėti būtent jais.
„Ukrainoje per pastaruosius dvejus metus padaugėjo žmonių, besinaudojančių internetu ir socialiniais tinklais. Dabar ši tendencija dar labiau suintensyvėjo. Taip yra todėl, kad socialiniai tinklai yra greiti, o jų algoritmai sukurti taip, kad žmonėms būtų pateikiama tik ta informacija, kuri jiems patinka“, – teigė jis.
Todėl, pasak V. Paniotto, žmonės dažnai atsiduria „aido kameroje“ – taip dar labiau įtvirtindami savo pačių nuomonę ir apsunkindami galimybę pakeisti savo požiūrį.
Pasirengimas ekstremaliajai situacijai
Pranešimai apie tai, kad kai kurios Vakarų šalys jau evakuoja savo ambasadų darbuotojų šeimas, taip pat galėjo turėti įtakos ukrainiečių nuomonei. Vieni tai laiko konkrečiomis priemonėmis, kurių valstybės imasi siekdamos apsaugoti savo piliečius, o kiti – tik atsargumo priemone.
Bet kuriuo atveju daugelis ukrainiečių internete pradėjo skelbti patarimus, kaip susikrauti „avarinį lagaminą“ arba ką daryti karo atveju.
V. Paniotto tikino, kad pranešimai apie evakuaciją gali padidinti Ukrainos gyventojų invazijos baimę, tačiau tai nereiškia, kad visi ruošiasi užpuolimui.
„Žinoma, tie, kurie tiki, kad pavojus realus, ruošis labiau nei tie, kurie netiki“, – sakė jis ir pridūrė, kad žmonės ruošiasi skirtingai pagal savo galimybes. Vieni tiesiog susikrautų lagaminą, kurį galėtų pasiimti su savimi ekstremalios situacijos atveju, o kiti galbūt pradėtų ginkluotis.
Remiantis gruodžio mėnesį atliktos KIIS apklausos rezultatais, 33,3 proc. ukrainiečių Rusijos puolimo atveju būtų pasirengę priešintis ginklu; 21,7 proc. priešintųsi kitais būdais, pavyzdžiui, protestais; 14,8 proc. pasitrauktų į saugesnę šalies dalį, o 9,3 proc. nuo karo bėgtų į užsienį.
Tuo tarpu 18,6 % respondentų teigė, kad nedarytų nieko, o likusieji keli procentai žmonių atskleidė, kad dar nežino, ką darytų.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
