Augant nuogąstavimams, kad Rusija gali įsiveržti į savo provakarietišką kaimynę, amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susėdo pusantros valandos trukusių derybų, paskubomis surengtų Ženevoje.
Rusija prie Ukrainos sienos yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, bet neigia, kad planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį, ir reikalauja saugumo garantijų, įskaitant draudimą šiai valstybei kada nors įstoti į NATO.
Po derybų A. Blinkenas pažymėjo, kad Vašingtonas ateinančią savaitę pasidalys raštiškomis idėjomis su Rusija, taip pat išreiškė viltį, kad diplomatija nenutrūks.
„Nesitikėjome, kad šiandien bus pasiektas koks nors didelis proveržis, bet manau, jog dabar einame aiškiu keliu, kalbant apie tai, kaip suprantame vieni kitų susirūpinimą ir pozicijas“, – sakė A. Blinkenas.
„Tikimės, kad kitą savaitę galėsime raštu išsamiau pasidalyti su Rusija mums susirūpinimą keliančiais klausimais ir idėjomis. Taip pat sutarėme po to tęsti diskusijas“, – pridūrė jis.
„Pasiekėme susitarimą, kad kitą savaitę gausime raštiškus atsakymus į visus mūsų siūlymus“, – per atskirą spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas.
„Antony Blinkenas sutiko, kad mums reikalingas protingas dialogas, ir tikiuosi, kad emocijų sumažės“, – nurodė ministras.
„Negaliu pasakyti, ar esame teisingame kelyje, ar ne. Sužinosime, kai gausime atsakymą“, – pridūrė jis.
Anot S. Lavrovo, jiedu gali dar kartą susitikti, tačiau „per anksti“ pradėti kalbėti apie prezidentų Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimą.
Trečiadienį J. Bidenas tiesmukai spėjo, kad V. Putinas tikriausiai „veršis“ į Ukrainą, taip pat perspėjo, jog tokiu atveju Rusijos lauktų „katastrofa“.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės įspėjo, kad skelbtų Maskvai griežtas ekonomines sankcijas, jei ši užpultų savo kaimynę.
Atsinaujina Šaltasis karas?
Rusija, jau dabar kurstanti sukilimą Rytų Ukrainoje, nuo 2014 metų nusinešusį daugiau nei 13 tūkst. gyvybių, reikalauja garantijų, kad NATO niekada neleis prisijungti šiai buvusiai Sovietų Sąjungos respublikai ir kitaip neplės savo veiklos ankstesnėje Maskvos įtakos sferoje.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad ši idėja „pasmerkta žlugti“, taip pat apkaltino Rusiją, kad ji, baugindama ir versdama paklusti kitą šalį, pakerta po Šaltojo karo Europoje įsigalėjusią tvarką.
Maskva penktadienį pakartojo reikalavimus „išvesti užsienio pajėgas, techniką ir ginkluotę“ iš šalių, kurios iki 1997 metų nepriklausė NATO, šįkart konkrečiai išskirdama Bulgariją ir Rumuniją – dvi buvusias Varšuvos sutarties nares, įstojusias į NATO 2004-aisiais.
Rumunijos užsienio reikalų ministerija netrukus atkirto, kad šis reikalavimas „yra nepriimtinas ir negali būti iškeliamas per derybas“.
A. Blinkenas į Ženevą atvyko po solidarumo kelionės į Kijevą ir derybų su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija Berlyne.
Net ir atmesdama pagrindinius Rusijos reikalavimus, J. Bideno administracija pareiškė esanti pasirengusi kalbėtis su Maskva apie jai rūpimus saugumo klausimus.
JAV, be kita ko, pasiūlė grąžinti apribojimus Europoje dislokuojamoms raketoms, kurie buvo nustatyti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartimi – Šaltojo karo laikų paktu, kurį dėl įtariamų Maskvos pažeidimų suplėšė amerikiečių eksprezidento Donaldo Trumpo administracija.
JAV: laikrodis tiksi
J. Bideno administracija taip pat pasiūlė skaidriau rengti Vakarų karines pratybas.
Rusija šių siūlymų neatmetė, bet sako, kad pagrindinis jos rūpestis yra Ukraina. Ketvirtadienį Maskva, demonstruodama savo jėgą, paskelbė apie masines pratybas Atlanto ir Ramiajame vandenynuose, taip pat Arktyje ir Viduržemio jūroje.
Jungtinės Valstijos įspėjo, kad laiko lieka vis mažiau, ir pateikė žvalgybos duomenų, jog netrukus gali prasidėti įsiveržimas. Pasak Vašingtono, prieš tai galėtų būti surengta provokacija, kuria Rusija mėgintų pasinaudoti kaip pretekstu Ukrainai užpulti.
Rusų parlamentas pateikė įstatymo projektą, kuriuo V. Putino prašoma pripažinti dviejų promaskvietiškų separatistinių teritorijų Ukrainoje – Donecko ir Luhansko – nepriklausomybę.
Žemųjų rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas penktadienį pareiškė, kad toks žingsnis, kuris neabejotinai supykdytų Ukrainą ir išprovokuotų Vakarų pasmerkimą, būtų „sprendimas, leidžiantis užtikrinti mūsų piliečių ir tautiečių saugumą“ šiuose dviejuose regionuose.
Ukrainiečių karinė žvalgyba penktadienį apkaltino Rusiją, kad ši nuo sausio pradžios separatistų kovotojams perdavė naujų ginklų ir įrangos, tokios kaip tankai, artilerija ir šaudmenys.
