Europos Parlamentas ketvirtadienį balsavo už rezoliuciją, pirmą kartą kritikuojančią mažą Balkanų tautą dėl „ES vertybių būklės“.
Tekste europarlamentarai teigia esantys „labai susirūpinę dėl viešųjų diskusijų lygio, priešiškumo, nepasitikėjimo ir gilios poliarizacijos Slovėnijoje, kuri pakirto pasitikėjimą viešosiomis institucijomis ir jų tarpusavio pasitikėjimą.“
Rezoliucija taip pat kelia susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės šalyje ir uždelsto delegatų paskyrimo į Europos prokuratūrą.
Ministras pirmininkas Janezas Janša, žinomas kaip Vengrijos ministro pirmininko Victoro Orbano sąjungininkas, yra galingos Europos liaudies partijos (ELP) konservatorių grupės Europos Parlamente narys. ELP įstatymų leidėjai arba balsavo prieš šį pasiūlymą, arba susilaikė.
Kritikai sako, kad dešiniųjų politinė grupė iš esmės kartoja tai, ką kadaise padarė su V.Orbanu – užmerkia akis dėl teisinės viršenybės principo nepaisymo savo gretose.
Jie taip pat brėžia paralelę tarp V.Orbano bandymų kontroliuoti žiniasklaidą ir atakų prieš spaudos laisvę, apie kurią vis garsiau garsiau kalbama Slovėnijoje, kur premjeras J.Janša liūdnai lygina žurnalistus su prostitucija.
Vis dėlto, remiantis nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ duomenis, Slovėnija vis dar turi aukštą 95 proc. balą 2021 m. „Freedom in the World“ reitinge, palyginti su tik 69 proc. Vengrijos, vienintelės ES šalies, kuri laikoma „iš dalies laisva“, o ne „laisva“.
Tad kiek taiklus toks kritikų palyginimas ir ar Liubliana tikrai slenka link V.Orbano atvirai propaguojamos „neliberalios demokratijos“?
Išpuoliai prieš žiniasklaidos laisvę
„2020 m. kovą gavome naują dešiniojo sparno vyriausybę. Nuo tada susidūrėme su daugybe problemų, susijusių su pagrindiniais valstybės principais, įskaitant ir teisinės viršenybės principą“, – pasakojo Liublianos universiteto žurnalistikos profesorius Marko Milosavljevičius.
„Ypač mano kompetencijos srityje pastebime stiprų spaudimo didėjimą ir žiniasklaidą paliečiančias problemas – žiniasklaidos laisvę, saviraiškos laisvę, taip pat daugelį kitų pilietinių laisvių, priekabiavimą prie kritikuojančių žurnalistų ir bandymus diskredituoti – kartais labai vulgariai ar pasitelkiant neapykantą – bet kokią kritiką“, – dienraščiui „Euronews“ sakė profesorius.
EP rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į Slovėnijos naujienų agentūros STA finansavimo problemas vyriausybei vėluojant atlikti mokėjimus, kuriuos ji įsipareigojusi atlikti.
M.Milosavljevičius teigė, kad vyriausybė taip pat bando kontroliuoti visuomeninį transliuotoją, kas jam prisiminė Vengrijos pavyzdį.
„Tiesą sakant, pasikeitė televizijos vadovas. Be to, atsistatydino Slovėnijos televizijos vyriausiasis redaktorius, taip pat pora kitų pagrindinių redaktorių.
Jie visi atsistatydino, siekdami išsaugoti pagrindinį žinių laidų vaidmenį visuomeniniame transliuotojuje, nes naujosios vadovybės planai buvo drastiški ir pavojingi,“, – nurodė M.Milosavljevičius.
Mokslininko teigimu, Vyriausybė įgijo visuomeninio transliuotojo programų tarybos ir stebėtojų tarybos kontrolę, paskelbus naujų narių, artimų valdančiajai koalicijai, paskyrimą.
Naujoji vadovybė ir laikinieji redaktoriai jau pradėjo kišti rankas prie laidų kūrimo.
„Remiantis žiniasklaidos pranešimais, buvo paskambinta į pagrindinę vakaro žinių laidą ir reikalaujama, kad tam tikras politikas turi būti įtrauktas į svečius“, – prisiminė M.Milosavljevičius.
„Nors tos televizijos laidos redaktoriai neplanavo to įtraukti, jų buvo paprašyta tai padaryti, o televizijos laida pratęsta penkioms minutėms. Be to, buvo iš reportažo buvo pašalintas kritiško teisininko pareiškimas.“
Pagal naują vadovybės programos planą, kelios naujienų laidos bus pašalintos arba perkeltos į mažesnės auditorijos kanalą, aiškino M.Milosavljevičius.
Be to, buvo bandoma pakeisti žiniasklaidos įstatymus, kurie trukdytų ar nubaustų ypač kritišką žiniasklaidą, pasitelkiant specialiai tam tikroms įmonėms skirtus straipsnius.
„Ne tai, kad jie iškart įbauginami, bet tai, kaip jie yra puolami iš vyriausybės pusės, tikrai kelia pavojų, kad bus sumenkintas jų autoritetas, nes jie yra pristatomi taip, tarsi būtų nepatikimi“, – situaciją apibendrino Žaliųjų europarlamentarė Tineke Strik.
Įstatymų leidėja iš Nyderlandų dalyvavo faktų nustatymo misijoje, kurią vykdė Europos Parlamento nariai, atvykę į Liublianą, kad išspręstų susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų šalyje.
Misija supykdė J.Janšą, kuri kai kuriuos įstatymų leidėjus pavadino „Soroso marionetėmis“. Vengrų filantropas tapo mėgstamiausiu antisemitinių sąmokslo teorijų taikiniu.
Susirūpinimas dėl teismų nepriklausomumo ir pilietinių laisvių
Be spaudos laisvės, Europos Parlamento (EP) nariai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl teismų sistemos, ypač dėl paskyrimų į Europos prokuratūrą.
„Vyriausybės nenoras siūlyti kandidatus į Europos Prokuratūrą buvo aptartas per europarlamentarų faktų nustatymo misiją, – nurodė T.Strik. – Kai mes ten buvome, vis tiek buvo atsisakoma tai daryti, po to galiausiai buvo patvirtinta. Tačiau vėliau sužinojome, kad jau paruoštas teisės aktų projektas, užtikrinantis, kad ši kandidatūra būtų tik laikina.“
„Tai yra ES teisės pažeidimas. Tai neturėtų būti laikina, nes jie turi būti nepriklausomi. O jei tai darote laikinai, sukuriate tam tikrą priklausomybę. Taigi, rezoliucijoje mes raginame Vyriausybę atsiimti tą teisės akto projektą ir laikytis ES teisės“, – išliko griežta europarlamentarė.
Pasak M.Milosavljevičiaus, vyriausybė taip pat pasinaudojo pandemija kaip „pasiteisinimu apriboti tam tikras laisves ir teises. Tačiau, žinoma, šie dalykai peržengė bet kokius pagrįstus apribojimus.“
„Žmonėms buvo užkirstas kelias, pavyzdžiui, sėdėti aikštėje priešais parlamentą ir skaityti nacionalinę konstituciją. Žmonės buvo kelių metrų atstumu tarp vieni kitų ir viskas, ką jie darė, tai sėdėjo ir skaitė ištraukas. Iš Konstitucijos.
Nepaisant to, nepaisant to, kad jie neprovokavo jokio smurto ar kitų problemų, susijusių su COVID-19, šie žmonės buvo išprašyti iš aikštės ir gavo nuobaudas už savo susirinkimus“, – dienraščiui „Euronews“ kalbėjo mokslininkas.
„Problemos išspręstos“
Nors EP rezoliucija aprėpia „visą kritiką, kurią turėjome, ji suformuluota labai atsargiai“, pažymi T.Strik.
„Manau, kad galėjome būti net tvirtesni, bet iš tikrųjų tik dėl to mums pavyko derėtis su kitomis grupėmis.
Buvau labai nusivylusi, kai pamačiau, kad dėl politinių priežasčių ir tikriausiai dėl J.Janšos spaudimo ELP nusprendė su tuo nesutikti, – nusivylė europarlamentarė. – Turime vienodus standartus visose valstybėse narėse, todėl taip pat surašėme taip, kad pagalvojome: jūs negalite tam prieštarauti.“
Tačiau PPE narė iš Slovėnijos Romana Tomc savo pareiškime teigė, kad J.Janša buvo nesąžiningai užpultas dėl politinio manevro.
„Nuo pat pradžių aišku, kad tai yra Slovėnijos opozicijos bandymas pulti dabartinę centro dešiniosios Janezo Janšos vyriausybę“, – rašoma pareiškime.
„Rezoliucija neturi nieko bendra su faktine teisinės valstybės padėtimi Slovėnijoje. Pagrindiniai kaltinimai dėl deleguotų prokurorų nepaskyrimo ir [Slovėnijos spaudos agentūros] STA finansavimo yra nereikšmingi, nes klausimai buvo išspręsti..
Kita vertus, rezoliucijoje neužsimenama apie svarbius faktus, kurie išryškintų visus teisės viršenybės trūkumus, atkreiptų dėmesį į neleistiną ir nesubalansuotą žiniasklaidos būklę, užslėptą jų nuosavybę bei išryškintų sisteminę korupciją, kuri vyksta Slovėnijoje nuo pat jos susikūrimo“, – tęsė R.Tomc.
„Tai patpat smerkiu šį nacionalinį bandymą, atitinkantį Europos kairiųjų politikų tikslą susilpninti centro dešiniųjų vyriausybes, tuo požiūriu, kad juo piktnaudžiaujama Europos Parlamento valdžia“, – baigiama R.Tomc pareiškime.
Žvelgiant į priekį
M.Milosavljevičius sakė, kad EP rezoliucija yra „mažas indėlis“ į Slovėnijos žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų darbą siekiant apsaugoti teisinę valstybę, tačiau profesorius netiki, kad ji ką nors pakeis“.
„Matėme nemažai Europos politikų ir institucijų pareiškimų. Tačiau šiuos pareiškimus arba užpuolė Slovėnijos vyriausybė – dažnai labai nuožmiai – arba jie buvo ignoruojami.
Žinoma, reikia pažiūrėti, kas bus per rinkimus, kurie turėtų vykti balandį. Bet kaip matėme Vengrijoje su Viktoru Orbanu ir Serbijoje su Aleksandru Vučičiumi, po ilgų metų kontrolės ar bent jau po metų valdžioje, kritiški žiniasklaidos būna balsai beveik visiškai nutildyti.“
Praėjusį mėnesį Stokholme įsikūrusio Tarptautinio demokratijos ir pagalbos rinkimams instituto paskelbtoje ataskaitoje akcentuojamas „demokratijos nuosmukis“ trijose Europos Sąjungos narėse, būtent Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje.
„Matėme Viktoro Orbano ir Janezo Janšos pareiškimus, kad kai kurie iš šių principų, įskaitant teisės viršenybę, yra ne visos Europos principai, kad tai yra Vakarų Europos principai, o Rytų Europoje mes turime specifinių, skirtingų principų dėl mūsų istorijos ar dar kažko“, – pastebėjo M.Milosavljevičius.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
