Pranešimas paskelbtas po 85 metų S. Berlusconi susitikimo su Italijos ultradešiniosios partijos „Lyga“ lyderiu Matteo Salvini ir kraštutinių dešiniųjų pakraipos partijos „Italijos broliai“ vadove Giorgia Meloni.
Save „centro dešiniųjų“ bloku tituluojančių partijų bendrame pareiškime teigiama, kad Italijos prezidentas atstovauja nacionalinei vienybei, pabrėžiant „autoriteto, pusiausvyros ir tarptautinio prestižo svarbą“.
„Koalicijos lyderiai sutaria, kad Silvio Berlusconi yra tinkamas žmogus eiti šias pareigas šioje sudėtingoje situacijoje, turėdamas autoritetą ir patirtį, kurių ši šalis nusipelnė ir kurios tikisi italai“, – sakoma pranešime.
S. Berlusconi tris kartus ėjo ministro pirmininko pareigas 1994–2011 metais, atstovaudamas partijai „Forza Italia“.
Jo šalininkai jau aiškiai leido suprast, kad politikas sieks pakeisti Sergio Mattarellą, kuris vasario 3 dieną užbaigs septynerių metų kadenciją Italijos prezidento poste.
Šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. senatorių, parlamentarų ir regionų atstovų pradės naujo prezidento rinkimus slaptu balsavimu sausio 24 dieną, o visas procesas turėtų užtrukti kelias dienas.
Premjeras Mario Draghi taip pat užsiminė apie norą užimti prezidento postą, nors ir nepaskelbė jokio oficialaus pranešimo.
Prieš metus su S. Mattarella pagalba paskirtas vadovauti trapiai nacionalinės vienybės vyriausybei, M. Draghi, buvęs centrinio banko vadovas, neturintis savo partijos, gali netekti posto per 2023 metų rinkimus.
Italijos prezidentas daugiausia atlieka reprezentacinį vaidmenį, tačiau jis turi didelę politinę įtaką, ypač veikdamas kaip arbitras iškilus krizėms.
Daugelis apžvalgininkų mano, kad S. Berlusconi visgi neturi jokių galimybių užimti prezidento postą. Pastaraisiais metais jo sveikata buvo pašlijusi, be to, teismai tebenagrinėja su ekspremjerui iškeltas bylas, susijusias su liūdnai pagarsėjusiais sekso vakarėliais, pramintais „bunga bunga“.
Tačiau jis leido suprasti, kad jei prezidentu taps M. Draghi, „Forza Italia“ pasitrauks iš vyriausybės.
Tai reiškia, kad koalicija, kurią sudaro visos pagrindinės Italijos partijos, išskyrus G. Meloni partiją, žlugs ir turės būti skelbiami pirmalaikiai rinkimai.
Kad būtų išrinktas, naujasis prezidentas turi surinkti mažiausiai du trečdalius balsų per pirmuosius tris turus arba absoliučią daugumą vėliau.
Italijos ekonomika stipriai atsigavo po pandemijos sukelto nuosmukio 2020 metais, o vyriausybė tikisi per kelerius ateinančius metus gauti beveik 200 mlrd. eurų iš ES ekonomikos gaivinimo fondo. Visgi norint gauti lėšas, dar turi būti įgyvendintos Briuselio reikalaujamos reformos.
