Šia prašmatnia žirgų traukiama auksine karieta Nyderlandų monarchas tradiciškai vykdavo į pirmąjį parlamento posėdį ir kitus valstybinius renginius, tačiau nuo 2015 metų ji nebuvo naudojama.
Polemiką dėl vergijos išprovokavo kairėje karietos pusėje matomas piešinys.
Piešinyje, pavadintame „Kolonijų duoklė“, matomi keli klūpantys juodaodžiai, teikiantys plantacijose užaugintas kakavą ir cukranendes savo baltiesiems šeimininkams, įskaitant jauną baltąją moterį, sėdinčią Nyderlandus reprezentuojančiame soste.
Šalia moters piešinyje matomas jaunas baltasis vyras, duodantis knygą juodaodžiui vaikui, kurį nusižeminęs pristato jo tėvas.
Šį piešinį 1896 metais nutapęs dailininkas Nicolaas van der Waay sakė siekęs pavaizduoti „civilizaciją“.
„Negalime perrašyti praeities“, – sakė karalius oficialiame vaizdo įraše.
„Tačiau mes galime pamėginti ją priimti. Tai taikytina ir kolonijinei praeičiai“, – pridūrė jis.
„Auksinė karieta galės būti naudojama tik tuomet, kai Nyderlandai bus tam pasirengę. Dabar taip nėra“, – kalbėjo monarchas.
„Kol Nyderlanduose gyvens žmonių, kasdien kenčiančių dėl diskriminacijos, praeities šešėlis temdys mūsų dabartį“, – pridūrė jis.
Po penkerius metus trukusio restauravimo karališkoji karieta tapo pagrindiniu Amsterdamo muziejaus parodos apie Nyderlandų kolonijinę praeitį eksponatu.
Nyderlanduose ir kai kuriose kitose Europos valstybėse atsinaujino diskusijos apie jų kolonijinę praeitį, kai Jungtinėse Valstijose kilo judėjimas „Black Lives Matter“ („Juodųjų gyvybės svarbios“, BLM).
