Pragos rajonas apima ne centrinę miesto dalį, bet arčiau Lietuvos esantį Vyslos upės krantą. Jame daugiau neremontuotų namų, gyvena daugiau bedarbių bei asocialių šeimų.
Pranešimai apie pensininkų žudynes nepaprastai sukrėtė šalį. Vietos teisėsaugininkai buvo įsitikinę, jog tokio pobūdžio pavieniai nusikaltimai paskutinį kartą vyko prieš keliasdešimt metų, šaliai išgyvenant chaosą dėl skubaus perėjimo iš socializmo į kapitalizmą.
Dabartinės žudynės išaiškėjo visiškai atsitiktinai. Apie tai tardytojams savo noru papasakojo vienas iš gaujai talkinusių asmenų. Minėtas vyriškis prieš metus buvo patupdytas į areštinę dėl sąsajų su nelegalia ginklų prekyba.
Prieš kelis mėnesius vyriškis tardytojams pareiškė nusprendęs atskleisti Pragos mikrorajone vykdomus pensininkų žudymus, nes „nenori būti siejamas su jų mirtimis“.
Jis pareiškė, jog du broliai romai, siekdami užgrobti į skolas įklimpusių ar vienišų pensininkų butus, juos nuodija, prieš tai išgavę juridinį įgaliojimą disponuoti butu.
Vyras taip pat tvirtino, jog jo užduotis buvo rinkti informaciją apie pensininkus – sužinoti kas gyvena vieniši ir turi įsiskolinimų. Gaują esą ypač domino išgeriantys pensininkai, mat su tokiais buvo lengviau susibičiuliauti vaišinant alkoholiu.
Susibičiuliavus pensininkams buvo siūloma išnuomoti vieną kambarį, žadant už tai sumokėti skolas. Dar buvo patariama skolų atsikratyti butą keičiant į mažesnį ar pardavus išsinuomojant kitą nedidelį būstą.
Gavę notarinį įgaliojimą vykdyti buto nuomos, keitimo ar pardavimo operacijas, romai į alkoholį įmaišydavo nuodų. Dėl nuodijimo patirties stokos vienas pensininkas esą mirė per greitai, nespėjęs pasirašyti įgaliojimo sutarties, nors buvo planuojama šį vien apsvaiginti, jog nesipriešintų sandorio sudarymui.
Policininkai iš pradžių labai nepatikliai vertino šį pasakojimą, manydami, kad areštuotas vyras pasakoja pramanytas istorijas. Tačiau patikrinę išdėstytus faktus, policininkai pakraupo – paaiškėjo, jog visi nurodyti pensininkai prieš mirtį buvo parašę notarinius įgaliojimus 43 metų Romanui P.
Vilioti ir žudyti pensininkus jam padėjo brolis bei dar du bendrai. Policininkai neskubėjo žudikų areštuoti, nes nusprendė juos sekti ir tokiu būdu gauti neginčijamus nusikaltimų įrodymus.
Policininkų įsikišimas išgelbėjo vienos pensininkės gyvybę. Policininkai į jos butą įsiveržė tuo metu, kai po įgaliojimo parduoti butą pasirašymo Romanas P. atėjo pas ją ir pripylė į taurę užnuodyto alkoholio.
Paaiškėjo, jog siekdamas perimti minėtos pensininkės butą, Romanas P. apsimetė dvigubai vyresnę moterį įsimylėjęs ir žadėjo ją vesti.
Ekspertizė paliudijo, jog degtinė buvo sumaišyta su izopropanoliu, skaidriu ir degiu spiritiniu skysčiu, naudojamu valikliams ir tirpikliams gaminti. Išgertas izopropanolis gali sukelti, ypač senyviems žmonėms, kvėpavimo bei kraujotakos sutrikimus, todėl minėtos pensininkų mirtys atrodė natūralios, be prievartos žymių.
Paaiškėjus nužudymų mastams, ir atradus sudarytą dar keliolikos būsimomis aukomis įvardintų žmonių sąrašą, bylą iš Varšuvos prokuratūros perėmė respublikinė. Policija nusprendė peržiūrėti kitas anksčiau butus pardavusių ir netrukus mirusių pensininkų bylas bei pranešė, jog atliks minėtų asmenų palaikų ekshumaciją.
Taip bus siekiama išsiaiškinti ar jie mirė natūraliu būdu, ar buvo nunuodyti. Tiriama ir tai, ar į aferą nėra įsipainioję daugiau žmonių.
Nunuodijus pensininkus jų butai buvo skubiai parduodami. Įtarimus kelia notarinių įgaliojimų sutartys bei butų pardavimai, mat visi butai buvo parduoti už vienodą 65 tūkst. eurų kainą.
Spėjama, kad dalies butų kaina galėjo būti dirbtinai sumažinta. Tiriama, ar su nusikaltimais nėra susiję asmenys, skubiai nupirkę minėtus butus.
Policijai paviešino, jog gauja buvo nusprendusi išplėsti savo veiklos teritoriją ir pensininkus ruošėsi nuodyti ne tik sostinėje, bet ir visame Mazovijos regione.
