Europos Komisija parengė preliminarų pasiūlymą, kad branduolinė energetika, kaip ir gamtinės dujos, būtų priskirtos prie „žaliųjų“ energijos šaltinių. Jeigu toks pasirinkimas būtų patvirtintas, būtų atverta galimybė toliau investuoti į šiuos sektorius, skatinant klimatui neutralią ateitį.
Prancūzija vadovavo pastangoms į šį klasifikatorių įtraukti branduolines jėgaines – savo pagrindinį energijos šaltinį. Tuo metu Vokietija, baigianti uždaryti paskutines savo atomines elektrines, tebėra griežtai nusistačiusi prieš tokį žingsnį.
„Žinome, kokia yra Prancūzijos pozicija dėl branduolinės energetikos, o Prancūzijos pusė puikiai žino, kokia yra Vokietijos pozicija“, – sakė A. Luehrmann.
„Taigi, galima sakyti, kad sutinkame nesutikti šiuo klausimu, ir tuomet atsigręžti į reikalus, kuriuos norime stumti į priekį... pradedant klimato apsauga, baigiant tvariomis investicijomis ir Europos strateginio suvereniteto klausimu“, – pridūrė ji.
„Klasifikatoriumi“ (angl. taxonomy) vadinamas žaliųjų energijos šaltinių sąrašas turėjo būti parengtas iki 2021 metų pabaigos, bet tai sutrukdė padaryti gilūs nesutarimai tarp Bendrijos narių.
Europos Komisija garsiai nesiskelbdama išplatino dokumento projektą valstybėms narėms vėlų paskutinėmis 2021 metų valandomis ir nurodė pradėjusi konsultacijas su Europos sostinėmis dėl šio pasiūlymo.
Jei dauguma valstybių narių pritars, dokumentas taps ES įstatymu ir įsigalios nuo 2023 metų.
Prancūzija, kurios atominės elektrinės pagamina apie 70 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos, spalį kartu kartu devyniomis kitomis ES šalimis, įskaitant Lenkiją ir Čekiją, pasirašė pareiškimą, kuriuo reiškiamas palaikymas branduolinei energetikai.
„Ne dauguma“
Tačiau Vokietijos aplinkos ministrė Steffi Lemke sakė, kad į klasifikatorių įtraukti šį sektorių būtų „visiškai klaidinga“. Anot jos, atominės jėgainės „gali vesti prie niokojamų ekologinių katastrofų“.
Praeitą mėnesį Vokietija uždarė tris iš šešių dar veikusių savo atominių elektrinių, o likusias planuoja išjungti iki šių metų pabaigos, vadovaudamasi ankstesnės kanclerės Angelos Merkel nustatytu kalendoriumi atsisakyti atominės energijos.
„Visos federalinės vyriausybės vardu aiškiai leidome suprasti, kad esame nusistatę prieš branduolinės [energetikos] priskyrimą prie tvarių finansinių produktų“, – sakė A. Luehrmann.
„Turime eiti kita kryptimi dėl klimato priežasčių, taip pat dėl politinės nepriklausomybės, ir laikau tai argumentu, nukreiptu tiek prieš dujas, tiek prieš branduolinę energetiką. Kadangi uranas turi būti iš kažkur gaunamas“, – aiškino ministrė.
Vis dėlto A. Luehrmann pripažino: „Taip pat žinome, kad neturime daugumos Europoje“ šiuo klausimu.
