Ankstų penktadienio rytą ore vis dar tvyrojo sudegusių automobilių ir pastatų kvapas. Žmonių buvo nedaug, daugelis bijojo išeiti į gatves.
Kariuomenė ir policija blokuoja svarbiausias miesto vietas, kurios buvo šalies masto protestų prieš vyriausybę židinys.
BBC žurnalistams priartėjus prie kareivių pagrindinėje aikštėje, jie buvo apšaukti, kariai ėmė šaudyti į orą, perspėdami juos nesiartinti.
Paprastai Almata – šurmuliuojantis, pilnas gyvybės miestas, kuriame daug žalumos ir vietų, kur galima pavalgyti ar išgerti.
Tačiau dabar parduotuvės, bankai bei restoranai – apiplėšti arba sugriauti. Daug žalos padaryta aplink didžiąją pagrindinę aikštę – pirmąją protestuotojų susibūrimo vietą prasidėjus demonstracijoms.
Netoliese esantys žiniasklaidos pastatai buvo užpulti, o mero biuras sudegintas. Pro išdaužytus šio juodo pastato langus tebesiveržia tamsūs dūmai.
Penktadienį jokių protestų ženklų nesimatė. Tik nedidelė grupė žmonių stoviniavo prie sugriautų pastatų ir telefonais fotografavo kraupiai atrodantį miestą. Tačiau vis dar buvo girdėti šūviai ir sprogimai.
Keli su BBC bendravę miesto gyventojai buvo pikti ir smarkiai sukrėsti. Kiti – džiaugiasi, kad atvyko Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pajėgos, ir tikisi, kad jos atkurs tvarką. Visgi daugelis miestiečių yra nustebę, kad taikiai prasidėję protestai taip greitai išplito ir tapo masinėmis riaušėmis.
Viena moteris piktinosi ir sakė, kad vyriausybė turėjo būti griežtesnė nuo pat pradžių.
„Jei jie būtų panaudoję jėgą pačioje pradžioje, šių neramumų nebūtų buvę, – kalbėjo ji. – Galbūt jie bijojo visuotinio pasmerkimo dėl ginklų panaudojimo, bet dabar matote, prie ko privedė toks požiūris.“
Tačiau kita dalis apklaustųjų neslėpė simpatijų protestuotojams. Daugelis demonstrantų yra kilę iš kaimo vietovių, kur atlyginimai maži, o gyvenimas sunkus.
„Aš suprantu protestuotojų reikalavimus, – sakė 22-jų virėjas. – Matome, kad mūsų atlyginimai nedidėja, o dauguma gyventojų vargsta. Tačiau dabar tai yra tiesioginis plėšikavimas ir chuliganizmas, dabar kenčia paprasti žmonės. Tai turi būti sustabdyta“, – neslėpė nepasitenkinimo jis.
Neramumų sukrėstos Almatos gyventojai dabar susiduria su maisto trūkumu – didieji prekybos centrai uždaryti, o veikiančios parduotuvės priima tik grynuosius pinigus, tačiau žmonėms sunku rasti, kur juos išsigryninti. Šalyje didžiąją dalį laiko nėra interneto ir net paprasčiausi dalykai, tokie kaip važiavimas taksi, atrodo per daug rizikingi.
Kadangi nei internetas, nei telefono ryšys tinkamai neveikia, gyventojams sunku sužinoti, kas vyksta už miesto ribų. Be to, yra skleidžiami įvairūs gandai, kurių neįmanoma patikrinti.
Tokio masto protestų Kazachstanas dar nėra matęs. Be įvairių vietinio pobūdžio neramumų, iki šiol didžiausi protestai šalyje vyko 2011 m. Žanaozene, kur žuvo mažiausiai 14 su pareigūnais susirėmusių protestuotojų. Tačiau dar nei vienos iš anksčiau Kazachstane kilusių demonstracijų nesibaigė pagrindinio šalies oro uosto užėmimu.
Šią savaitę protestai išplito visoje šalyje, kurioje gyvena 19 mln. žmonių, kilus pasipiktinimui dėl po Naujųjų metų pakilusios suskystintųjų dujų – pagrindinio transporto priemonių kuro šalies vakaruose – kainos.
Iš prezidento posto pasitraukus pirmajam Kazachstano prezidentui Nursultanui Nazarbajevui, ėjusiam pareigas nuo nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. iki 2019 m., dalis žmonių tikėjosi, kad naujasis šalies vadovas Kasimas Žomartas Tokajevas atneš permainų.
Tačiau šie lūkesčiai buvo sužlugdyti. Sostinės Astanos pervadinimas Nur Sultanu buvusio lyderio garbei daugeliui buvo įrodymas, kad šalį vis dar valdo senasis elitas.
Kol kas panašu, kad valdžiai pavyko suvaldyti įsiplieskusius neramumus ir normalizuoti situaciją, tačiau net jei šie protestai kuriam laikui baigėsi, piliečių nepasitenkinimas valdžia išlieka, todėl bet kokia nauja politinė kibirkštis galėtų sukelti dar viena protestų banga.
Parengta pagal BBC inf.
