Apie tai jis kalbėjo antradienį paskelbtame interviu laikraščiui „Le Parisien“.
„Nėra jokios netikros įtampos. Noriu to, – leidiniui sakė E. Macronas, paklaustas, ar planuoja kandidatuoti. – Kai sveikatos padėtis tai leis ir man viskas bus aišku – savo viduje ir politinės lygties atžvilgiu – pasakysiu, koks tai (sprendimas).“
Jis pridūrė: „Šis sprendimas bręsta mano viduje. Turiu būti tikras, kad galiu eiti tiek, kiek noriu.“
Šie komentarai leidiniui „Le Parisien“ yra kol kas aiškiausi ženklai dėl E. Macrono planų rinkimų atžvilgiu, nors ir nenutraukia įtampos.
E. Macronas, kuris atėjo į valdžią 2017 metais, pažadėjęs reformuoti Prancūziją ir atkurti jos, kaip pasaulinės galios, statusą, laikomas didžiausiu favoritu laimėti šių metų balandį planuojamus rinkimus, tačiau analitikai perspėja, kad jo pergalė toli gražu nėra užtikrinta.
Jis susidurtų su iššūkiu ne tik iš savo senos varžovės kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen, kurią įveikė 2017 metų rinkimų antrajame ture, bet ir iš ultradešiniųjų veikėjo Erico Zemmouro, kuris jau sulaukė nemažo palaikymo.
Tačiau dauguma analitikų mano, kad įtikimiausia E. Macrono varžovė būtų dešiniosios Respublikonų partijos kandidatė Valerie Pecresse, jei jai pavyks patekti į antrąjį turą.
Kairiesiems kol kas nepavyko vieningai susitelkti už vieno kandidato.
Būtų sensacija, jei E. Macronas nuspręstų nekandidatuoti, bet atrodo, kad jis ketina išlaikyti įtampą ateinančias savaites, tvirtindamas, kad jo pareiga yra būti valstybės vadovu, o ne kandidatu.
Naujausia apklausa, kurią antradienį savaitraščio „Marianne“ užsakymu paskelbė institutas „Cluster17“ , vėl parodė, kad E. Macronas pirmajame ture pirmautų, bet dalies kitų kandidatų galimybės vertinamos panašiai.
Apklausa rodo, kad E. Macronas surinktų 23 proc., V. Pecresse ir E. Zemmouras – po 15 proc., o M. Le Pen – 14,5 proc. balsų. Prognozuojama, kad kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas sulauktų 13 proc. rinkėjų palaikymo.
Įsibėgėjant kampanijai metų pradžioje Prancūzijoje išaugo politinė įtampa tarp E. Macrono sąjungininkų ir V. Pecresse frakcijos kilus ginčų dėl Europos vėliavos iškėlimo ant Triumfo arkos Paryžiuje, pažymint Prancūzijos pirmininkavimą Europos Sąjungai, ir dėl parlamente sulaikyto įstatymo projekto, griežtinančio dėl COVID-19 epidemiologinės padėties taikomus suvaržymus.
