Kremliaus vadovo iniciatyva surengtas pokalbis truko 50 minučių, nurodė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, esantis Delavero valstijos mieste Vilmingtone, kur J. Bidenas yra parvykęs į savo šeimos namus naujametinių atostogų.
Jau antras JAV ir Rusijos lyderių telefoninis pokalbis per mažiau nei mėnesį atspindi intensyvias diplomatines pastangas išspręsti pavojingai didėjančią priešpriešą Rytų Europoje.
Prieš šias diskusijas abi pusės tvirtino esančios nusiteikusios įsiklausyti į oponentų argumentus. Tačiau ketvirtadienį įvykęs pokalbis, parengiantis dirvą sausį Ženevoje vyksiančioms sunkioms žemesnio lygio tiesioginėms deryboms, pateikė mažai užuominų, ar ruošiamasi leistis į kokius nors svarbius kompromisus.
Vašingtonas ir kitos Vakarų šalys skambina pavojaus varpais dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.
2014 metais Maskva jau aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, be to, ji yra kaltinama teikianti paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje per konfliktą, jau nusinešusį daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
V. Putinas kaltinimus neigia, kaltina Vakarus kurstant įtampą ir sako, kad NATO plėtra į rytus yra grėsmė Rusijos saugumui, nors Ukrainai nėra pasiūlyta narystė kariniame aljanse.
Gruodžio viduryje Rusija paskelbė NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus ir paragino JAV vadovaujamą NATO nepriimti naujų narių bei nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu atmetė, anot jų, Kremliaus užmojį diktuoti nepriklausomų valstybių ateitį. Vašingtonas perspėjo, jog jeigu Maskva pasiųstų savo pajėgas į Ukrainą, Rusija sulauktų itin skaudžių ekonominių sankcijų iš JAV ir Europos Sąjungos sostinių.
Ankstesnės Vakarų sankcijos, įvestos Vakarų šalių po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, didesnio apčiuopiamo poveikio nepadarė.
„Nusiteikę kalbėtis“
Baltųjų rūmų paskelbtoje oficialioje nuotraukoje matyti kostiumą vilkintis J. Bidenas, sėdintis prie šeimos nuotraukomis apkrauto didelio medinio stalo savo namuose Vilmingtone. Už jo ant sienos kabojo įrėminta JAV vėliava.
Vienas JAV administracijos aukšto rango pareigūnas anksčiau ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad J. Bidenas per pokalbį pabrėš, jog Vašingtonas ieško „diplomatinio kelio“ iš krizės.
„Tačiau taip pat esame pasirengę atsakyti, jei Rusija puls ir surengs tolesnę invaziją į Ukrainą“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas apie J. Bideno poziciją.
Jo žodžius pacitavęs minėtas pareigūnas pridūrė, jog Vašingtonas lieka „rimtai susirūpinęs“ pajėgų telkimu prie Ukrainos ir nori, kad rusų pajėgos sugrįžtų į „savo nuolatinius mokomuosius rajonus“.
Rusijos prezidentas JAV vadovui skirtame sveikinime ketvirtadienį savo ruožtu sakė, jog yra įsitikinęs, kad „galime judėti į priekį ir užmegzti efektyvų Rusijos ir Amerikos dialogą, pagrįstą abipuse pagarba ir atsižvelgimu į viena kitos nacionalinius interesus“.
„Mes nusiteikę pokalbiui, štai ko norime“, – sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Manome, kad tik derybomis įmanoma išspręsti visas neatidėliotinas problemas, kurių tarp mūsų iškilo daugybė“, – sakė atstovas ir nurodė, kad pokalbis organizuojamas V. Putino iniciatyva.
JAV parama Ukrainai
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad delegacijoms Ženevoje vadovaus rusų užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.
Jungtinės Valstijos pavadino kai kuriuos Rusijos reikalavimus nediskutuotinais, tačiau pareiškė, kad yra pasirengusios kalbėtis ir kad taip pat kels klausimus, kurie kelia susirūpinimą joms pačioms.
Tačiau Rusija buvusias sovietines respublikas laiko savo įtakos sfera ir vis griežčiau tvirtina, kad vienintelė išeitis iš krizės yra jos reikalavimų įvykdymas. Tai perkeistų visą Europos saugumo architektūrą.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas yra pažadėjęs, kad Maskva per derybas Ženevoje gindama savo interesus laikysis „griežtos linijos“.
„Dėl tolesnių žingsnių spręsime pagal Jungtinių Valstijų ir NATO pasirengimą iš esmės derėtis dėl mums susirūpinimą keliančių klausimų“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Kijevas siekia užsitikrinti, kad nebūtų atribotas nuo jokio platesnio susitarimo.
JAV pareigūnai primygtinai pabrėžia, kad joks sprendimas nebus priimtas už ukrainiečių nugarų ir kad nors ginti Ukrainos nebus siunčiama jokių JAV karių, Kijevui teikiama parama ginkluote ir kitomis kariuomenei reikalingomis priemonėmis būtų išplėsta, jeigu Maskva ryžtųsi atakuoti.
Antradienį Pentagonas nurodė, kad vieno JAV lėktuvnešio kovinė grupė pasiliks Viduržemio jūroje, siekiant padrąsinti sąjungininkus Europoje. Ketvirtadienį televizija CNN citavo vieną kariškį, sakiusį, kad antrąkart per šią savaitę virš Ukrainos praskrido itin pajėgus JAV žvalgybos lėktuvas.
Pranešime sakoma, kad šis lėktuvas gali stebėti dideles teritorijas, sekti ir fotografuoti įvairius objektus – pradedant antžeminėmis transporto priemonėmis, baigiant kitais orlaiviais.
Prieš JAV ir Rusijos derybas JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Buvau patikintas dėl JAV visiškos paramos Ukrainai atremiant Rusijos agresiją“, – po pokalbio socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis.
A. Blinkenas taip pat atskirai kalbėjosi su savo kolegomis iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos, dėl „koordinavimo siekiant atgrasyti bet kokią tolesnę Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu“, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Pasak jo, Vakarų diplomatijos vadovai „patvirtino sąjungininkių ir partnerių konsensusą“, kad Rusijos agresija jai turėtų „didžiulių pasekmių“ ir labai brangiai kainuotų.
J. Bideno administracija yra pažadėjusi visus veiksmus derinti su sąjungininkėmis Europoje. Po derybų Ženevoje Rusijos delegatai susitiks su NATO atstovais, o paskui įvyks Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) – svarbaus Šaltojo karo forumo, suburiančio Maskvą ir Vakarus – susitikimas.
