M. Abbasas, su aukšto rango pareigūnų delegacija atvykęs į Izraelį pirmojo oficialaus susitikimo nuo 2010 metų, su B. Gantzu susitiko gynybos ministro namuose Roš Haajine šalies centrinėje dalyje, pranešė šaltiniai ir žiniasklaida.
„Aptarėme ekonominių bei civilinių priemonių įgyvendinimą ir pabrėžėme, jog svarbu stiprinti koordinaciją saugumo srityje ir užkirsti kelią terorizmui bei smurtui – tiek izraeliečių, tiek palestiniečių labui“, – sakė B. Gantzas po antradienį vakare įvykusio susitikimo.
Trečiadienį Izraelio gynybos ministerija paskelbė apie virtinę priemonių pasitikėjimui tarp žydų valstybės ir Palestinos Administracijos (PA) stiprinti.
Be kita ko, numatyta pervesti Palestinos Administracijai 100 mln. šekelių (28,3 mln. eurų) išankstinį mokėjimą. Šią sumą sudarys mokesčiai, surinkti Izraelio Palestinos Administracijos vardu. Taip pat numatyta papildomai išduoti 600 leidimų palestiniečių verslininkams atvykti į Izraelį.
Ministerija taip pat paskelbė, kad bus nustatyta dar 6 tūkst. palestiniečių, gyvenančių okupuotame Vakarų Krante, teisinė padėtis. Izraelis Vakarų Krantą kontroliuoja nuo 1967 metais vykusio Šešių dienų karo.
Dar spalį Izraelis paskelbė, kad pirmą kartą nuo 2009 metų bus nustatyta 4 tūkst. palestiniečių, gyvenančių didžiulėje Vakarų Kranto teritorijoje, kuri žinoma kaip zona C, teisinė padėtis. Šioje zonoje Izraelis turi visišką civilinę ir karinę kontrolę.
„Įtempta padėtis“
Palestiniečių civilinių reikalų ministras Husseinas al Sheikhas (Huseinas Šeichas) trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad M. Abbasas ir B. Gantzas per susitikimą aptarė, kaip svarbu „sukurti politinį horizontą, vedantį prie politinio sprendinio, paremto tarptautinėmis rezoliucijomis“.
Neskaitant aneksuotos Rytų Jeruzalės, Vakarų Krante gyvena beveik 500 tūkst. žydų naujakurių. Pagal tarptautinę teisę šios žydų nausėdijos laikomos neteisėtomis.
Palestiniečių lyderis ir Izraelio gynybos ministras taip pat aptarė „įtemptą padėtį vietoje dėl naujakurių praktikos bei daugelį saugumo, ekonomikos ir humanitarinių klausimų“, – nurodė H. al Sheikhas.
Kai birželį buvo suformuota Naftali Bennetto vadovaujama koalicinė vyriausybė, B. Gantzas rugpjūčio gale apsilankė Palestinos Administracijos būstinėje Vakarų Kranto Ramalos mieste, kur susitiko derybų su M. Abbasu. Tai buvo pirmas oficialus tokio lygio susitikimas per kelerius metus.
Tačiau po tų derybų N. Bennettas, vadovaujantis ideologiškai susiskaldžiusiai aštuonių partijų koalicijai, pareiškė, kad taikos procesas su palestiniečiais nevyksta, ir „jo nebus“.
Dešiniojo sparno atstovas N. Bennettas, anksčiau vadovavęs vienai naujakurių lobistų grupei, nepritaria palestiniečių valstybingumui ir atmeta galimybę oficialiai derėtis dėl taikos su Palestinos Administracija. Jis sako teikiantis pirmenybę ekonominėms padėties gerinimo priemonėms.
Opozicinė dešiniojo sparno partija „Likud“ pasmerkė pastarąjį B. Gantzo ir M. Abbaso susitikimą ir nurodė, kad „Izraelio saugumui pavojingos nuolaidos tėra tik laiko klausimas“.
„Izraelio ir palestiniečių vyriausybė sugrąžino palestiniečius ir M. Abbasą į darbotvarkę... Tai pavojinga Izraeliui“, – išplatintame pareiškime pridūrė „Likud“, turėdama galvoje Izraelio arabų partiją, kuri pirmą kartą prisijungė prie valdančiosios koalicijos.
„Gilina palestiniečių susiskaldymą“
B. Gantzo ir M. Abbaso derybos įvyko neseniai regione apsilankius JAV prezidento Joe Bideno patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Jake'ui Sullivanui. Šis vizitas buvo surengtas J. Bideno administracijai siekiant perkrauti santykius su palestiniečiais, nutrūkusius JAV prezidento pareigas einant Donaldui Trumpui.
Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ pasmerkė M. Abbaso vizitą į Izraelį.
Jis kertasi su „palestiniečių tautos nacionaline dvasia“, nurodė „Hamas“ išplatintame pareiškime.
Gegužę per 11-a dienų trukusį konfliktą Izraelis surengė Gazos Ruože šimtus aviacijos smūgių, o „Hamas“ ir kitos palestiniečių kovotojų grupuotės paleido į žydų valstybę tūkstančius raketų. Tai buvo kruviniausias žydų valstybės konfliktas su Gazos Ruožo kovotojais nuo 2014 metų. Nors tarpininkaujant Egiptui buvo sudarytas paliaubų susitarimas, neramumai nesiliauja.
„Toks Palestinos Administracijos vadovybės elgesys gilina palestiniečių politinį susiskaldymą, komplikuoja palestiniečių padėtį, skatina regiono šalis, norinčias normalizuoti santykius su okupantu, taip pat silpnina palestiniečių nepritarimą normalizavimui“, – sakė „Hamas“ atstovas Hazemas Qassemas.
Jis turėjo galvoje arabiškas Persijos įlankos valstybes Bahreiną ir Jungtinius Arabų Emyratus, taip pat Maroką bei Sudaną, kurie pernai tarpininkaujant JAV pasirašė susitarimus su Izraeliu dėl santykių normalizavimo.
