V.Surkovo publikacija pirmiausia pasirodė žurnale „Aktualūs komentarai“ ir buvo perspausdinta daugelio Rusijos žiniasklaidos priemonių, nes šalyje seniai žinoma, kad jis „šiaip sau nieko nekalba“.
Politikos apžvalgininkų manymu, V.Surkovas, vadintas dešiniąja V.Putino ranka, bet prieš pusantrų metų paties prezidento valia atstatydintas, tokiu straipsniu praneša, kad greitai pretenduoja grįžti į Kremlių.
Pagrindinė publikacijos mintis – paaiškinti daug amžių Rusijos vykdomą „jėgos užsienio politiką“.
„Per šimtmečius Rusijos valstybė su savo rūsčiu ir nejudriu politiniu interjeru išlikdavo tik dėl nenumaldomo siekio peržengti savo ribas. Ji jau seniai pamiršo, o greičiausiai niekada ir nemokėjo išsilaikyti kitokiais būdais“, – rašo V.Surkovas.
Išorinė ekspansija, anot jo, padeda nuslopinti vidinę įtampą, kuri kaupiasi visuomenėje ir kurios jokiu būdu negalima išlaisvinti „liberaliais eksperimentais“.
Kaip parodė 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių pavyzdžiai, bandymai nuleisti garą šalies viduje gresia nekontroliuojamais pilietinio susierzinimo pliūpsniais, rašo V.Surkovas. O išorinė plėtra, jo nuomone, yra alternatyva: leidžia „eksportuoti“ socialinio chaoso grėsmę ir „utilizuoti svetimoje teritorijoje“.
Kaip pavyzdį V.Surkovas pateikia „Krymo konsensusą“ – visuomenės sutelkimą po kaimyninei valstybei priklausančios teritorijos aneksijos.
„Imperinės technologijos yra veiksmingos ir šiandien, kai imperijos buvo pervadintos į supervalstybes, – apibendrina V.Surkovas ir priduria: – Mūsų valstybė neprarado savo imperinių instinktų.“
Buvusio Kremliaus ideologo nuomone, įtakos sferų pasidalijimas yra būtinas ir anksčiau ar vėliau tikrai įvyks – tiktai klausimas, kokia forma ir kokia kaina.
„Rusija gaus savo dalį naujame pasauliniame žemių (tiksliau, erdvių) rinkime, patvirtindama savo, vienos iš nedaugelio globalizatorių, statusą, kaip tai atsitiko Trečiosios Romos ar Trečiojo Internacionalo laikais, – prognozuoja V.Surkovas. – Rusija plėsis ne todėl, kad tai gerai, ir ne todėl, kad blogai, o todėl, kad tai yra fizika.“
Daugelis žymiausių Rusijos analitikų straipsnį suvokė kaip rekomendacijas dabartiniams Kremliaus politikams ir pradėjo aktyviai diskutuoti. Portalas „Rosbizneskonsalting“ priminė, kad anksčiau V.Surkovas interviu „Financial Times“ sakė, kad „laisvės perdozavimas“ yra mirtinas valstybei.
Politologas Maratas Baširovas atkreipė dėmesį į receptą: norint išvengti vidinių sukrėtimų „visada reikia ieškoti variantų, kaip entropiją (natūralus polinkis prarasti tvarką sistemoje. – Red.) perkelti į išorinius kontūrus“.
Strateginės komunikacijos centro prezidentas Dmitrijus Abzalovas pridūrė, kad šiandien paaštrėjimas tikrai yra, tačiau V.Surkovas ragina ne dalyti pasaulį, o „mokytis derėtis su stipriais žaidėjais“.
Tik populiari žurnalistė Julija Latynina sakė, kad V.Surkovas parašė straipsnį turėdamas vienintelį tikslą: „Kad mums, kvailiams, atrodytų, kad jis dar ką nors reiškia ir dabar jį kur nors paskirs.“
Ir dar tam, kad „viršininkas perskaitytų ir nuspręstų, jog tokių kaip V.Surkovas pas save neturi, būtų sužavėtas ir iš tikrųjų jį kur nors paskirtų“.
Bet J.Latynina netiki V.Surkovo grįžimu į politiką: „Tai niekam neįdomus ir nereikalingas žmogus, kuris tik primena apie save.“
