Šią reikšmingą datą Kazachstano gyventojai pasitinka turėdami stiprią valstybę ir būdami vieninga tauta. Tačiau šalis nestovi vietoje. Politinė modernizacija, struktūrinis ekonomikos pertvarkymas, socialinės srities plėtra šiandien įgyja naują galingą postūmį.
Per tris dešimtmečius Kazachstanas pasiekė didžiulę sėkmę visose veiklos srityse – pereita nuo planinės prie rinkos ekonomikos, pagerėjo gyvenimo kokybė, suformuoti teisinės, demokratinės ir socialinės valstybės pagrindai, toliau stiprinamas valstybės suverenitetas, saugumas ir stabilumas.
Pažymėtina, kad naujausia Kazachstano nacionalinio suvereniteto ir valstybingumo formavimosi ir stiprėjimo istorija neatsiejamai susijusi su pirmojo prezidento – Elbasy (tautos lyderio) – Nursultano Nazarbajevo vardu.
Žmonių vienybę paskatino nuosekli tautos lyderio politika nacionaliniu klausimu – jo vadovaujama šalis įtvirtino daugiau nei 130 čia gyvenančių tautų lygybės principus ir pasiekė ekonominę sėkmę. Pirmasis šalies prezidentas iškėlė Kazachstano Tautos asamblėjos sukūrimo idėją.
Dabar Tautos asamblėjos unikalumas pripažįstamas visame pasaulyje, ji tapo tarptautiniu Kazachstano prekės ženklu, pilietinės visuomenės ir valstybės jungiamąja grandimi. Viena aktyvių asamblėjos narių yra Kazachstano lietuvių bendruomenė „Lituanica“. Šiuo metu Kazachstane gyvena apie 7 tūkst. lietuvių. Jiems šalyje sudarytos sąlygos mokytis lietuvių kalbos ir puoselėti kultūrą. 2011 metais Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, viešėdama Astanoje, padėkojo Kazachstano tautai už suteiktą pagalbą į Kazachstano stepes represuotiems lietuviams, kuri padėjo jiems išgyventi.
Trys Nepriklausomybės dešimtmečiai Kazachstanui tapo ekonominės pažangos ir tvaraus vystymosi era. Ši šalis yra sėkmingiausių ir didžiausių rinkos reformų posovietinėje erdvėje įgyvendinimo lyderė.
Pateiksime tik dalį skaičių, kurie aiškiai demonstruoja ekonominius šalies laimėjimus. BVP padidėjo nuo 11,4 mlrd. dolerių 1993 m. iki 190 mlrd. dolerių 2021 m. Prekybos apyvarta – nuo 1,5 mlrd. dolerių 1991 m. iki 100 mlrd. dolerių. Tarptautiniai Kazachstano rezervai pasiekė 91 mlrd. dolerių, 1993 m. jie sudarė vos 711 mln. dolerių. Tiesioginės užsienio investicijos siekia 400 mlrd. dolerių. Pagal šį rodiklį Kazachstanas užima pirmąją vietą tarp NVS šalių vienam gyventojui.
Per Nepriklausomybės metus nutiesta 2,6 tūkst. kilometrų geležinkelių ir 14,4 tūkst. kilometrų greitkelių, eksploatuoti atiduota 181,4 mln. m2 gyvenamojo ploto.
Vienu pagrindinių ekonomikos variklių ir didžiausiu respublikos investiciniu projektu tapo jos sostinė – Nur Sultano miestas. Naujoji sostinė su modernia architektūra ir nacionaliniu koloritu tapo jaunimo traukos centru, tašku pasaulio žemėlapyje, kuriame tradiciškai vyksta tarptautiniai susitikimai ir aukščiausio lygio derybos.
Ekonominės plėtros sėkmė prisidėjo prie šalies gyventojų gerovės augimo. Nuo 1991 metų Kazachstano gyventojų skaičius išaugo nuo 16,7 mln. iki 19 mln. Gimstamumo lygis šalyje padidėjo 60 procentų. Vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 64 iki 72 metų. Trys miestai gavo milijoninių miestų statusą – Nur Sultanas, Almata ir Šymkentas.
Kazachstanas prisideda prie kovos su klimato kaita, vienas pirmųjų pasaulyje ratifikavo Paryžiaus susitarimą (2016 m. gruodžio 6 d.). Iki 2030 m. Kazachstanas ketina sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 15 procentų. Šiam tikslui pasiekti buvo priimtas naujas Ekologijos kodeksas. Šalies vadovybė itin daug dėmesio skiria aplinkos gerinimui, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrai, pagarbaus elgesio su gamta ugdymui.
Prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas užsibrėžė tikslą iki 2060 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą.
Kazachstanas yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, išleidusių savo vakciną nuo koronaviruso – „QazVac“. Šiais metais pradėta vakcinos gamyba, ji plačiai naudojama vakcinavimo procese Kazachstane. Vakcina tiekiama Vidurinės Azijos šalims, ja domisi ir kitos valstybės.
Per Nepriklausomybės laikotarpį Kazachstanas tapo strategiškai svarbiu žaidėju pasaulinėje arenoje ir neabejotinu lyderiu Vidurinės Azijos regione. Kazachstano atsisakymas turėti ketvirtas pagal dydį pasaulyje branduolinių ginklų atsargas padėjo sustiprinti didžiausių pasaulio valstybių pasitikėjimą, užtikrino geranorišką pasaulio bendruomenės požiūrį į jauną valstybę ir prisidėjo prie respublikos pavertimo viena pasaulinio antibranduolinio judėjimo lyderių.
2015 metais Kazachstano iniciatyva Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę pasaulio, siekiančio laisvės nuo branduolinių ginklų, deklaraciją. Be to, Kazachstano diplomatų pastangomis buvo priimta JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija, kuria rugpjūčio 29-oji paskelbta Tarptautine diena prieš branduolinius bandymus. Pirmasis prezidentas N.Nazarbajevas, kalbėdamas lapkritį vykusiame renginyje „Astana klubas 2021“, pasiūlė Kazachstano sostinėje surengti pasaulinį branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo forumą.
2017–2018 m. Kazachstanas buvo išrinktas nenuolatiniu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariu iš Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės – o tai tarptautinės bendruomenės didžiulės pagarbos mūsų šalies taikiai, konstruktyviai išorės ir vidaus politikai įrodymas.
Kazachstanas inicijavo tokius integracijos projektus kaip Eurazijos ekonominė sąjunga, Sąveikos ir pasitikėjimo priemonių kūrimo konferencija Azijoje, Tiurkų valstybių organizacija, Pasaulio ir tradicinių religijų lyderių kongreso kūrimas, o 2010 metais surengė vienintelį XXI amžiuje ESBO viršūnių susitikimą. Pasaulinėje parodoje „Expo 2017“, vykusioje Kazachstano sostinėje, Lietuvos paviljonas buvo pripažintas vienu lankomiausių ir gavo pagrindinį apdovanojimą kategorijoje „Elementai ir komponentai“.
Būdamas unikaliu tiltu tarp Europos ir Azijos Kazachstanas kuria partnerystę su Europos Sąjunga. Kazachstanas ir ES įgijo svarbios teigiamos patirties bendradarbiaudami tarptautinėje arenoje, įskaitant antibranduolinę sritį ir regiono stabilumo ir saugumo stiprinimą.
2015 m. gruodį Astana ir Briuselis pasirašė Tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą tarp Kazachstano Respublikos iš vienos pusės ir Europos Sąjungos bei jos valstybėmis narėmis iš kitos pusės („Enhanced Partnership and Cooperation Agreement“, arba TPBS). 2017 m. gruodį TPBS buvo patvirtinta Europos Parlamento. Tuomet šį dokumentą atskirai ratifikavo visos Europos Sąjungos valstybės narės. Susitarimas įsigaliojo 2020 m. kovo 1 d. Šis svarbus dokumentas prisideda prie geresnės verslo aplinkos kūrimo tokiose srityse kaip prekyba paslaugomis, įmonių steigimas ir funkcionavimas, kapitalo, žaliavų ir energijos judėjimas, intelektinės nuosavybės teisių apsauga.
Šių metų rugsėjo 30 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rašytinę deklaraciją „Politinė reforma Kazachstane atitinka jos piliečių poreikius ir siekius“. Jos autoriai – 23 parlamentarų grupė, kuriai vadovauja Lietuvos deputatė, ETPA vicepirmininkė Laima Andrikienė. Dokumente Europos parlamentarai sveikino šalies vadovybės sprendimą ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrąjį fakultatyvinį protokolą mirties bausmei panaikinti. Buvo pabrėžta, kad šis sprendimas atitinka ETPA vertybes ir principus.
Šiandien Kazachstanas įžengė į naują vystymosi etapą. Prezidentas K.Ž.Tokajevas suformavo aiškias tolesnės šalies raidos gaires – tęstinumą, teisingumą ir progresą, realizuojamas, be kita ko, remiantis „girdinčios valstybės“ koncepcija. Valstybės vadovo politika nukreipta į tolesnį ekonominių ir politinių šalies sistemų modernizavimą siekiant užsibrėžtų tikslų patekti į labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių 30-uką. (Užs. Nr. 21AVI7-182)
