Bažnyčios valdžia tvirtai įsitikusi, kad šie planai – didesnio per 2019 metų gaisrą sudegusios šventovės atstatymo projekto dalis – nėra revoliuciniai, o tik užtikrins katedros lankytoms šiltesnį priėmimą.
Tačiau planuose numatyti pokyčiai sulaukė visuomenės kritikos. Maždaug 100 visuomenės veikėjų pasirašė laikraštyje „Le Figaro“ trečiadienį išspausdintą autorinį straipsnį, kuriame sakoma, kad projektas neatitinka šio gotikinio paminklo „dekoro ir religinės erdvės“ dvasios .
Vis tik minėtasis straipsnis neįtikino 20 Nacionalinės paveldo ir architektūros komisijos ekspertų, ketvirtadienį pritarusių renovacijos projektui.
„Ekspertai palankiai įvertino interjero atnaujinimo programą“, – naujienų agentūra AFP nurodė Kultūros ministerija.
Jie pateikė keletą nedidelių pastabų, įskaitant norą pamatyti senas kėdes pakeisiančių naujų suolų – su savo žibintais ir mechanizmu, leidžiančiu juos iškelti iš grindų ir nuleisti, pavyzdį.
„Esame labai patenkinti šiuo sprendimu, kuriuo atsižvelgta į bendruosius mūsų išdėstytus principus, įskaitant darbą su apšvietimu ir nuorodas lankytojams“, – sakė už interjero atnaujinimą atsakingas kunigas Gilles'is Drouinas.
Pasaulį sukrėtė 2019 metų balandžio 15 dieną katedroje, kurią kasmet aplanko apie 12 mln. žmonių, kilęs gaisras, sunaikinęs didžiąją dalį stogo ir smailę.
Vyskupija naudojasi galimybe atnaujinti katedros interjerą prieš planuojamą jos atidarymą 2024 metais.
Kultūros ministerija patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad gatvės meno pradininkas Ernestas Pignonas-Ernestas, taip pat kiti šiuolaikiniai menininkai, tokie kaip Anselmas Kieferis ir Louise Bourgeois, yra tarp kūrėjų, kurių darbus numatoma eksponuoti katedroje, kai meno instaliacijomis bus pakeistos kai kurios iš XIX amžiaus klausyklų, dabar jau retai naudojamų.
Taip pat numatoma ant katedros sienų rodyti neryškias šviesos projekcijas su citatomis iš Biblijos įvairiomis kalbomis.
Vienas Paryžiuje įsikūręs architektas leidiniui „The Art Newspaper“ išreiškė būgštavimų, kad Dievo Motinos katedra gali „virsti Disneilandu“.
Straipsnį laikraštyje „Le Figaro“ pasirašę renovacijos projekto kritikai ragino valdžios institucijas gerbti XII amžiuje pastatytą katedrą XIX šimtmetyje restauravusio architekto Eugene'o Viollet-le-Duco darbą, išsaugant jos gotikinį stilių, tuo metu vėl išpopuliarėjusį.