Daug kritikos sulaukęs sprendimas buvo priimtas baiminantis naujos pandeminio koronaviruso atmainos.
Danija, kuri anksčiau buvo didžiausia pasaulyje audinių kailiukų eksportuotoja, pernai lapkritį nusprendė sunaikinti visas savo audines – 15–17 mln. žvėrelių. Taip nuspręsta tyrimams parodžius, kad kai kurioms audinėms nustatyta koronaviruso atmaina galėtų kelti pavojų būsimų vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumui.
Parlamento komitetas aiškinsis, ar M. Frederiksen žinojo, kad nurodymas sunaikinti žvėrelius neturėjo teisinio pagrindo. Šis faktas į viešumą iškilo jau pradėjus naikinti audines; dėl to atsistatydino žemės ūkio ministras.
Tuo metu vyriausybė turėjo įgaliojimus paprašyti audinių augintojų sunaikinti žvėrelius tik septyniose mutavusios viruso atmainos paveiktose savivaldybėse.
Tačiau atgaline data buvo pasiektas susitarimas ir pagal jį vyriausybės sprendimas tapo teisėtas, o audinės visoje šalyje, kaip ir planuota, buvo sunaikintos.
Prieš audinių sunaikinimą Danija taip pat buvo antra audinių kailiukų gamintoja pasaulyje po Kinijos.
Specialiai paskirtas parlamento komitetas nuo balandžio aiškinasi vyriausybės sprendimą, jo priėmimo procesą, studijuoja visus su juo susijusius dokumentus ir apklausia liudininkus.
Galiausiai komitetas nuspręs, ar rekomenduoti šį klausimą perduoti specialiam teismui, sprendžiančiam dėl vyriausybės narių veiksmų einant savo pareigas.
M. Frederiksen tvirtina nežinojusi, kad jos sprendimas yra neteisėtas, ir sako, kad jis buvo „grindžiamas labai rimtos rizikos vertinimu“.
„Kol kas svarstymų metu nematėme jokių įrodymų, kad premjerė žinojo apie neteisėtumą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pietų Danijos universiteto teisės profesorius Frederikas Waage.
„Akivaizdu, kad svarbu išgirsti jos, kaip žmogaus, asmeniškai labai aktyviai dalyvavusio sprendžiant šį reikalą, įvykių versiją“, – pabrėžė F. Waage.
Ištrintos SMS
Spalio mėnesį kontroversija dėl minimo sprendimo vėl įsiplieskė paaiškėjus, kad dingo tuo metu parašytos M. Frederiksen SMS.
Premjerės biuras nurodė, kad šios žinutės saugumo sumetimais po 30 dienų buvo automatiškai ištrintos.
Tačiau daug politikų šį pareiškimą įvertino skeptiškai. Tik du iš 51 ministro ir eksministro, davusio interviu visuomeniniam transliuotojui DR, sakė, kad jiems dirbant vyriausybėje jų telefonuose buvo tokia pati nuostata.
Komitetas paragino policiją ir žvalgybos tarnybas padėti, bet joms nepavyko atkurti ištrintų žinučių.
Žiniasklaidos atstovai ir įstatymų leidėjai ne kartą apie tai klausinėjo M. Frederiksen.
Kaip sakė politikos komentatorius Hansas Engellis, kartais irzlūs premjerės atsakymai ir patys tapo problema, nes opozicija geba naudotis šia tema ir išlaiko žiniasklaidos dėmesį.
„Aišku, kad vyriausybė ir Mette Frederiksen labai suirzusios“, – rašė jis dienraštyje „Berlingske“.
Kitaip nei koronaviruso delta ar omikron variantai, audines paveikusi atmaina galiausiai išnyko.
Kelios savaitės po audinių sunaikinimo Danijos šiaurės vakaruose esančiame Šiaurės Jutlandijos regione, kur buvo sutelkta daug audinių ūkių, buvo paskelbta, kad mutacija išnyko.
Vėliau Danijos parlamentas įstatymu uždraudė 2021 metais veisti audines, o dar vėliau draudimas buvo pratęstas 2022 metams. Tai buvo triuškinamas smūgis kailinių žvėrelių industrijai.
Audinės yra vieninteliai kol kas žinomi gyvūnai, galintys užsikrėsti COVID-19 ir vėl užkrėsti žmones, todėl pandemijos metu šie žvėreliai ypač atidžiai stebimi.
Komitetas savo išvadas turi pateikti 2022 metų balandį.
