Du pretendentai bus paskelbti ketvirtadienį popiet, o nugalėtojas paaiškės šeštadienį.
Analitikai LR pirminių rinkimų baigtį laiko itin svarbiu veiksniu brėžiant būsimų rinkimų kontūrus. Šiuo metu E. Macronas laikomas aiškiu rinkimų favoritu, tačiau esama kol kas neatsakytų klausimų, dar galinčių sumaišyti visas kortas.
Panašu, kad 2022-ųjų rinkimai bus kova dėl dešiniojo elektorato, kuriam itin svarbūs imigracijos ir saugumo klausimai. E. Macronas viliasi, kad jam pelnyti politinių taškų padės sėkmingas koronaviruso pandemijos valdymas, turint galvoje, kad pagal vakcinacijos rodiklius šalis lenkia nemažai Europos valstybių ir taiko mažiau suvaržymų.
2015 metais įsteigtos LR ištakos siekia dešiniojo sparno prezidentus Jacques'ą Chiracą ir Nicolas Sarkozy.
Trečiadienį prasidėjusį LR narių balsavimą užgožė žinia, kad prezidento posto sieks ultradešiniųjų pažiūrų žiniasklaidos ekspertas Ericas Zemmouras, apie savo kandidatavimą oficialiai paskelbęs antradienį.
Tarp LR pretendentų yra buvęs N. Sarkozy vyriausybės ministras Xavier Bertrand'as, buvęs Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier, Il de Franso regiono, kuriam priklauso sostinė, tarybos pirmininkė ir vienintelė moteris tarp kandidatų Valerie Pecresse bei gydytojas ir vieno Paryžiaus priemiesčio meras Philippe'as Juvinas.
Pastarosiomis savaitėmis partijos narių skaičius išaugo iki maždaug 140 tūkstančių. Prognozuota, kad per pirminius rinkimus partiečių aktyvumas bus didelis. Iki ketvirtadienio 9 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku savo balsus buvo atidavę beveik 74 proc. LR narių.
Ant kortos pastatyta daug, ypač prisimenant, kaip po partijos pirminių rinkimų prieš 2017-ųjų prezidento rinkimus juos išstūmė kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen.
