Atsakydamas į skundą, pateiktą 427 suimtųjų, kurie tuo metu buvo turkų teismų sistemos nariai, EŽTT pareiškė, kad jų areštas pasižymi „neteisėtumu“, taip pat nurodė Ankarai kiekvienam pareiškėjui atlyginti žalą.
Jie buvo suimti vykdant masinę susidorojimo kampaniją prieš JAV gyvenančio musulmonų pamokslininko Fethullah Guleno šalininkus. F. Gulenas yra buvęs R. T. Erdogano sąjungininkas, kurį prezidentas kaltina dėl bandymo įvykdyti perversmą.
Antradienį paskelbta nutartis papildė virtinę Strasbūre įsikūrusio EŽTT sprendimų, nukreiptų prieš Ankarą.
Turkija nuo 1950 metų yra Europos Tarybos, kurios dalis yra EŽTT, narė.
Nutartyje teigiama, kad minėtais areštais „dėl pareiškėjų pirminio ikiteisminio sulaikymo neteisėtumo“ buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija. EŽTT kontroliuoja, kaip šios konvencijos laikosi ją ratifikavusios Europos Tarybos šalys.
Teisėjai anksčiau atskirais sprendimais liepė Turkijai paleisti į laisvę įkalintus kurdų politiką Selahattiną Demirtasą ir turkų pilietinės visuomenės lyderį Osmaną Kavalą. Jiedu buvo suimti atitinkamai 2016 ir 2017 metais.
Pasak Europos Tarybos Ministrų komiteto, atsižvelgiant į Turkijos nepaklusimą EŽTT sprendimui dėl O. Kavalos, per kitą posėdį, vyksiantį vėliau šį mėnesį, Ankaros atžvilgiu gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Tokių veiksmų būtų imtasi tik antrą kartą per visą Teismo istoriją.
