„Ekonominė ir ją lydinti socialinė bankų sistemos žlugimo kaina būtų milžiniška“, – teigiama pirmadienį paskelbtoje JT Plėtros programos (UNDP) ataskaitoje. Kuo ilgiau truks atstatyti finansų ir bankų sistemos veikimą, tuo esą bus ilgesnis atsigavimo laikotarpis. „Tokią eroziją sunku ištaisyti ir tai gali trukti dešimtmečius“, – priduriama ataskaitoje.
JT nurodė, kad svarbu apsaugoti bent dalį komercinės bankų sistemos, kad humanitarinės programos galėtų tęsti veiklą.
Rugpjūčio 15 d. radikalus islamo Talibanas be pasipriešinimo užėmė Afganistano sostinę Kabulą ir nuo tada valdo šalį. NATO pradėjus savo pajėgų išvedimą, grupuotė perėmė daugelio šalies teritorijų kontrolę.
Kitos šalys tuomet nutraukė pagalbos Afganistanui teikimą ir įšaldė šalies centrinio banko didesnius nei 9 mlrd. JAV dolerių rezervus. Nuo tada šalis nebegauna prieš tai reguliarių dolerių pristatymų, o tai lėmė likvidumo krizę. Tuo metu bankų sąskaitų turėtojai gali išsiimti tik nedideles pinigų sumas.
Anot Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozių, Afganistano ekonomika 2021–2022 m. gali susitraukti net iki 30 proc.
Be ekonomikos žlugimo, bankų sistemos problemos gali dar labiau sumažinti populiacijai itin svarbių nedidelių ir vidutinio dydžio bendrovių tikimybes išlikti, teigiama JT ataskaitoje.
