„ES Ministrų taryba peržiūrėjo sankcijų režimą atsižvelgiant į padėtį prie ES ir Baltarusijos sienos“, – rašoma pirmadienį paskelbtame pareiškime.
Jame pažymima, kad dabar Briuselis galės persekioti fizinius ir juridinius asmenis, prisidedančius prie Aliaksandro Lukašenkos režimo veiklos, kuria, ES nuomone, siekiama kurstyti migracijos krizę pasienyje su Bendrija.
„Šis sprendimas rodo Europos Sąjungos ryžtą neleisti naudoti migrantų politiniais tikslais“, – sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis.
„Mes užkertame kelią tokiai nežmoniškai ir neteisėtai praktikai. Tuo pat metu mes dar kartą pabrėžiame, jog laikome neleistinomis režimo tęsiamas represijas prieš savo gyventojus, ir atitinkamai reaguosime“, – pridūrė jis.
Lenkijos visuomeninis radijas citavo neįvardytus šaltinius Briuselyje, sakiusius, kad sankcijos gali būti įvestos beveik 30-iai asmenų ir juridinių subjektų, prisidedančių prie migrantų gabenimo iš Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos į Baltarusiją, taip pat mėginimo juos išstumti į ES teritoriją.
Į juodąjį sąrašą tikriausiai pateks Baltarusijos valstybinė oro bendrovė „Belavia“, daug prisidėjusi prie migrantų krizės aštrinimo, nors ji paskelbė nebeskraidinsianti Irako, Afganistano, Sirijos ir Jemeno piliečių iš Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų. Sankcijos taip pat gali būti taikomos Sirijos ir Irako oro vežėjams.
Visgi suvaržymų tikriausiai nebus nustatyta Turkijos oro vežėjams, nutraukusiems bendradarbiavimą su „Belavia“ ir nebeparduodantiems bilietų migrantams į Minską.
ES rengia sankcijas oro bendrovei
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį ketina priimti naują sankcijų Baltarusijai paketą po daugiau nei savaitę augusios įtampos dėl migrantų prie rytinės ES sienos.
Naujosios sankcijos – jau penktasis paketas nuo 2020 m. rugpjūtį įvykusių ginčytinų rinkimų, po kurių valdžioje pasiliko ilgametis šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka – bus taikomos Baltarusijos valstybinei oro transporto bendrovei „Belavia“.
Bendrovė bus baudžiama dėl įtariamo jos vaidmens gabenant migrantus į Minską, kur jie, lydimi Baltarusijos pareigūnų, vėliau vežami prie šalies sienų su ES valstybėmis narėmis Lenkija, Lietuva ir Latvija.
Tūkstančiai migrantų yra įstrigę siaubingomis sąlygomis tarp Lenkijos ir Baltarusijos, atsidūrę aštraus diplomatinio ginčo tarp A. Lukašenkos ir ES, kuri nepripažįsta autoritarinio valdytojo teisėtu šalies vadovu, centre.
Šeštadienį maždaug 50 migrantų grupė sugebėjo pralaužti užtvarą ir kelias valandas išbuvo Lenkijos teritorijoje, kol buvo sulaikyta. Grupė buvo nugabenta tiesiai atgal prie Baltarusijos sienos.
Padėtis tampa vis pavojingesnė, nes artėjant žiemai oro temperatūra pasienio regione krinta vis žemiau. Daugelis imigrantų neturi pastogės arba turi tik primityvią priedangą. Šeštadienį buvo rastas negyvo migranto – 20 metų siro – kūnas.
ES pareigūnai, bendradarbiaudami su valstybėmis narėmis, rengia sankcijų Baltarusijai projektą. Proceso metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad apie 50 proc. bendrovės „Belavia“ lėktuvų parko valdo Airijos orlaivių nuomos bendrovės.
Airija, viena iš naujausio sankcijų paketo iniciatorių, bendradarbiauja su ES pareigūnais ir orlaivių nuomos bendrovių atstovais, ir siekia, kad sankcijos būtų įvestos.
Briuselyje vyksta konsultacijos dėl naujos sankcijų A. Lukašenkos režimui serijos: neatmetama galimybė, kad bus taikomas dar vienas, šeštasis, paketas, pranešė diplomatiniai šaltiniai agentūrai dpa.
ES diplomatai taip pat atmetė A. Lukašenkos grasinimą nutraukti dujų tiekimą blokui iš Rusijos per Baltarusiją.
Europos tarptautinių santykių tarybos (ECFR) politikos ekspertas Pawelas Zerka teigė, kad sankcijos oro linijoms yra svarbus signalas, jog ES nesileis šantažuojama ir neleis A. Lukašenkos režimui naudotis pažeidžiamais migrantais.
Jis sakė, kad taip pat yra nemažai galimybių dar labiau išplėsti sankcijas Baltarusijai ir paveikti pagrindinį ekonominį eksportą, tačiau pirmadienio sprendimas tam neturės tiesioginio poveikio.
„Turime ruoštis ilgam žaidimui“, – sakė P. Zerka.
Vokietijos užsienio reikalų ministras perspėja Baltarusiją, kad griežtesnės sankcijos „neišvengiamos“
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, pirmadienį atvykęs į susitikimą su kolegomis iš ES, perspėjo, kad Baltarusijai gresia griežtesnės sankcijos dėl migrantų krizės Lenkijos pasienyje.
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, atrodo, bando sušvelninti krizę, tvirtindamas, jog nenori konflikto, tačiau H. Maasas pareiškė, kad Briuselis nėra nusiteikęs nusileisti.
„Lukašenka reikalauja, kad panaikintume visas sankcijas. Savo atsakymą pateiksime šiandien. Toliau griežtinsime sankcijas“, – sakė jis, susirinkus ES užsienio reikalų ministrams.
O A. Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad jo šalis stengiasi grąžinti į tėvynę migrantus, daugiausia iš Artimųjų Rytų, įstrigusius Baltarusijos pasienyje su ES nare Lenkija.
„Šioje srityje vyksta aktyvus darbas, kad įtikintume žmones – prašau, grįžkite namo. Tačiau niekas nenori grįžti“, – sakė A. Lukašenka, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Rusijos parlamentaras L. Sluckis: naujos ES sankcijos Baltarusijai sužlugdys jų dialogą
Naujos Europos Sąjungos sankcijos Baltarusijai dėl migrantų krizės gali panaikinti Briuselio ir Minsko dialogo galimybę, pirmadienį pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis.
„Suvaržymai gali panaikinti Briuselio ir Minsko dialogo galimybę“, – susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanalu parašė L. Sluckis.
L. Sluckio teigimu, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis interviu laikraščiui „Le Journal du Dimanche“ „sutiko su Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone dėl tiesioginių Europos Sąjungos ir Minsko kontaktų būtinybės“, susiklosčius sudėtingai situacijai prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos.
„Juk kaip tik nuo to ir vertėjo pradėti. Mažų mažiausiai – išklausyti visas šalis prieš vėl paleidžiant sankcijų smagratį“, – sakė Valstybės Dūmos komiteto pirmininkas.
J. Borellis: padėtis prie ES sienų valdoma, bet migrantams reikalinga pagalba
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis pirmadienį pareiškė, kad būtina teikti humanitarinę pagalbą prie bloko sienų su Baltarusija įstrigusiems migrantams, bet pabrėžė, jog po derybų su tranzito ir kilmės šalimis padėtis kiek stabilizavosi.
„Srautas yra daugmaž kontroliuojamas, tačiau turime suteikti šiems žmonėms humanitarinę pagalbą ir užkirsti kelią bet kokio pobūdžio hibridinei atakai prie ES sienų“, – prieš Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė J. Borrellis.
„Turime galvoti, kaip galėtume išspręsti šią problemą, pradedant nuo [migrantų] srauto stabdymo, skrydžių sustabdymo, o tai jau beveik padaryta. Pastarosiomis dienomis derėjomės su migrantų kilmės šalimis ir tranzito valstybėmis“, – nurodė jis.
Pasak J. Borrellio, jis prieš susitikimą telefonu aptarė situaciją su Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos ministrais, taip pat su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.
ES užsienio politikos vadovas patvirtino, kad pirmadienį Briuselis pritars naujam sankcijų paketui „Baltarusijos piliečiams, atsakingiems už tai, kas vyksta pasienyje“.
Tūkstančiai migrantų – dauguma jų iš Artimųjų Rytų – nuo vasaros nelegaliai kirto arba bandė kirsti išorinę Europos Sąjungos sieną iš Baltarusijos teritorijos.
Padėtis pasienyje komplikavosi lapkričio 8 dieną, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES.
Bendrija kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją.
Minskas tai neigia ir kaltina migrantų neįsileidžiančią Varšuvą pažeidžiant savo humanitarinius įsipareigojimus.
