Net ir tie, kas pasveikino Glazge pasiektą susitarimą, pripažino, jog tebereikia atlikti milžinišką darbą.
Kad susitarimas turi trūkumų, A. Guterresas pripažino pareiškime, kurį paskelbė po to, kai šeštadienio vakarą konferencijoje buvo pasiektas susitarimas.
„#COP26 rezultatas yra kompromisas, atspindintis interesus, prieštaravimus ir politinės valios būseną šiandienos pasaulyje“, – parašė jis tviteryje.
„Tai svarbus žingsnis, bet to negana.“
„Mūsų trapi planeta kabo ant plauko“, – įspėjo jis ir pridūrė, kad „mes vis dar beldžiamės į klimato katastrofos duris“.
Paskesniame savo įraše socialiniame tinkle „Twitter“ JT vadovas kreipėsi į „jaunimą, čiabuvių bendruomenes, moteris vadoves, visus tuos, kas vadovauja #ClimateAction [klimato aktyvistų judėjimui]“.
„Žinau, jog galite būti nusivylę. Bet mes kovojame už savo gyvybes ir ši kova turi būti laimėta.“
G. Thunberg, kuri yra kone žinomiausia pasaulio klimato aktyvistė, kalbėjo griežčiau.
„#COP26 baigėsi, – parašė ji tviteryje. – Štai trumpa santrauka: bla, bla, bla.“
„Bet už šių salių tęsiasi tikras darbas. Ir mes niekada nepasiduosime, niekada.“
Per konferenciją G. Thunberg ir kiti aktyvistai ne kartą kritikavo jos eigą ir tvirtino, kad pasaulio lyderiai nesugeba patvirtinti savo žodžių tikrais veiksmais.
„Laukia sunkus darbas“
Britų premjeras Borisas Johnsonas po konferencijos buvo nusiteikęs gana optimistiškai.
„Ateinančiais metais tebereikės padaryti kur kas daugiau, – pareiškė jis. – Tačiau šiandienos susitarimas yra didelis žingsnis į priekį ir ypač svarbu tai, kad turime pirmąjį istorijoje tarptautinį susitarimą dėl laipsniško anglių atsisakymo ir planą, kaip apriboti pasaulinį atšilimą 1,5 laipsnio [Celsijaus].“
Europos Komisija savo pareiškime pažymėjo, kad konferencijoje pasiektas susitarimas 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo „tikslus išlaikė gyvus“, „suteikęs mums šansą apriboti pasaulinį atšilimą 1,5 laipsnio Celsijaus“.
Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo, kad konferencijos dalyviai padarė pažangą dėl įsipareigojimų mažinti pavojingų išmetamųjų dujų kiekius ir dėl 100 mlrd. JAV dolerių per metus išdalijimo besivystančioms bei pažeidžiamoms šalims.
„Tačiau nebus laiko atsipalaiduoti: tebelaukia sunkus darbas“, – pridūrė ji.
Išlikimas
Galutiniame susitarimo tekste šalys raginamos spartinti pastangas „laipsniškai mažinti“ nefiltruotos anglies naudojimo apimtis ir „laipsniškai atsisakyti“ neefektyvių iškastinio kuro subsidijų.
Didžiosios teršėjos, kaip antai Kinija ir Indija, priešinosi tam, kad būtų įvardinti taršūs energijos šaltiniai, todėl galutinio teksto formuluotės turi gerokai daugiau niuansų nei ankstesni susitarimo projektai.
Susitarime taip pat visos šalys raginamos sparčiau mažinti išmetamų dujų apimtis iki 2022 metų, t. y. trejais metais anksčiau, nei numatyta Paryžiaus susitarime, parengiant naujus nacionalinius planus.
Tačiau turtingosioms šalims, tarp jų JAV ir ES, pasipriešinus, galutiniame susitarimo tekste neminima jokio konkretaus finansavimo mechanizmo besivystančiame pasaulyje jau padarytai žalai gamtai padengti.
Dokumente tik ateityje žadamas „dialogas“ šiuo klausimu.
„Kai kam nuostoliai ir žala gali būti pokalbio ir dialogo pradžia, – sakė Maldyvų aplinkosaugos ministrė Shauna Aminath. – Tačiau mums tai yra išlikimo klausimas.“
Nors konferencijos šeimininkė Britanija sakė norėjusi, kad jos metu būtų išlaikytas tikslas klimato šilimą riboti 1,5 laipsnio Celsijaus, JT mokslininkų praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad dėl dabartinių šalių klimato planų Žemės temperatūra turėtų kilti 2,7 laipsnio Celsijaus.
Tekste pažymima, kad „su dideliu apgailestavimu“ turtingosios šalys taip pat nesugebėjo kiekvienais metais papildomai skirti 100 mlrd. JAV dolerių, kaip buvo žadėta prieš daugiau nei dešimtmetį. Dokumente šalys taip pat raginamos susimokėti „skubiai ir iki 2025 metų“.
Jame taip pat žadama iki tų pačių metų padvigubinti finansinę pagalba besivystančioms šalims prisitaikyti prie kylančios temperatūros.
1,5 laipsnio tikslui – gyvybės palaikymas
Tačiau besivystančios šalys sako, kad nesąžininga tokiam viršūnių susitikimui parengti nesubalansuotą susitarimą, itin linkstantį prie „švelninimo“ – kaip ekonomikos gali iki 2050 metų atsisakyti iškastinio kuro ir pasiekti grynąjį nulinį dujų išmetimo lygį.
Šios šalys norėjo konkrečios instrukcijos, kaip joms atsisakyti anglių ir kartu prisitaikyti prie pasaulinio atšilimo skatinamų stichinių nelaimių.
„Mums buvo sakyta, kad COP-26 yra paskutinis geriausias šansas išlaikyti 1,5 laipsnio Celsijaus tikslą gyvą, tačiau dabar jis prijungtas prie gyvybę palaikančio aparato, – sakė organizacijos „Christian Aid“ vadovė Amanda Mukwashi. – Turtingosios šalys nuspyrė skardinę žemyn gatve, o kartu su ja ir pažadą skubiai imtis veiksmų, kurių reikia krizės priešakyje esantiems žmonėms.“
Dvi savaites Glazge vykusios konferencijos metu pasaulio lyderiai padarė ir nemažai didelio atgarsio sulaukusių pareiškimų, įskaitant ir įsipareigojimą iki 2030 metų 30 proc. sumažinti metano dujų išmetimo apimtis.
Konferencijos metu Glazge taip pat vyko masinių protestų, kurių metų aktyvistai kalbėjo apie pavojingą skubių veiksmų trūkumą.
„ActionAid International“ klimato kaitos koordinatorė Teresa Anderson pareiškė, kad COP26 yra „įžeidimas milijonams žmonių, kurių gyvenimus drasko klimato krizė“.
