„Mums atrodo neleistina, kad migracijos problemos taptų pretekstu naujų sankcijų Baltarusijai, kitoms valstybėms, įvedimui, įskaitant penktąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą“, – sakė ji.
M. Zacharova taip pat priminė, kad bet kokias vienašales Vakarų sankcijas prieš suverenias valstybes Maskva laiko neteisėtomis ir nepriimtinomis.
Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi praėjusį pirmadienį, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.
ES užsienio reikalų vadovai pirmadienį, lapkričio 15 dieną, planuoja aptarti sankcijų Baltarusijai išplėtimą.
„Pirmadienį Briuselyje susitiks ES šalių užsienio reikalų ministrai, numatyta sankcijų (Baltarusijai) išplėtimo tema“, – trečiadienį Berlyne kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Andrea Sasse.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau trečiadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir prašė jo panaudoti savo įtaką, kad Baltarusija sustabdytų „nežmonišką“ neteisėtos migracijos pavertimą ginklu, pranešė jos atstovas.
Vokietija tvirtina, kad Minskas naudojasi migrantais, kad destabilizuotų padėtį ES , ir sąmoningai vilioja juos į vadinamąjį „baltarusiškąjį migracijos kelią“.
Latvija, Lenkija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais pastebi gerokai išaugusius nelegalių migrantų, bandančių per Baltarusiją patekti į ES teritoriją, srautus. Bendrija kaltina Baltarusiją dėl pasienyje susidariusio chaoso, nes ji nebeįsileidžia migrantų iš Vidurinių Rytų ir Afrikos šalių, nepatekusių į Europos Sąjungos valstybes.
Baltijos šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Šią poziciją palaiko ir Europos Komisija.
