47 metų S. Paty, 2020-ųjų spalio 16-osios vakarą išėjęs iš ramaus Paryžiaus Konflan Sent Honorino priemiesčio mokyklos, kur mokė istorijos ir geografijos, buvo subadytas, o paskui jam buvo nupjauta galva.
Šiurpus nusikaltimas pribloškė šalies pedagogų bendruomenę, įvertinusią tai kaip išpuolį prieš ištisoms moksleivių kartoms diegiamas pagrindines vertybes, įskaitant valstybės ir tikėjimo atskyrimą bei teisę į kalbas, kurios kai kurių gali būti laikomos šventvagiškomis.
„Pagerbti Samuelį Paty – tai pagerbti Respubliką“, – per ceremoniją sakė premjeras Jeanas Castexas, dalyvaujant švietimo ministrui Jeanui-Micheliui Blanquer ir aukos artimiesiems.
„Nieko negali būti blogiau už užmarštį, – sakė J. Castexas. – Samuelis Paty buvo islamistų terorizmo ir žmogaus bailumo auka.“
Premjeras prie įėjimo į Švietimo ministeriją atidengė atminimo lentą su užrašu „Pagarba Samueliui Paty... Islamistų teroristo nužudytas už mokymą ir Respublikos vertybių, tarp jų raiškos laisvės, gynimą“.
S. Paty pagerbimas taip pat yra būdas respublikos projektui – „perspektyviausiai apsaugai nuo bet kokio barbariškumo“ – paremti, sakė J. Castexas.
Nužudyto mokytojo šeima vėliau šeštadienį Eliziejaus rūmuose turi susitikti su prezidentu Emmanueliu Macronu.
Debatai dėl integracijos
Šeštadienį per kitą ceremoniją, kuri, kaip nurodė sostinės merija, bus „paprasta ir nuteikianti apmąstymams“, S. Paty vardu bus pavadinta aikštė priešais Sorbonos universitetą Lotynų kvartale.
Mažiausiai trijuose miesteliuose jau yra S. Paty vardu pavadintų mokyklų, įskaitant mokyklą etniškai mišriame rytiniame Paryžiaus priemiestyje Valantone.
Po kitų išpuolių, dėl kurių kaltinami islamistų ekstremistai, minimos S. Paty nužudymo metinės vėl įžiebė debatus dėl integracijos ir imigracijos į Prancūzijos oficialiai pasaulietinę visuomenę, šaliai rengiantis 2022 metų prezidento rinkimams.
S. Paty žudikas, 18 metų čečėnų pabėgėlis Abdullakh Anzorovas, teigė, jog nužudymas buvo kerštas už tai, kad S. Paty savo klasėje per žodžio laisvei skirtą pamoką parodė pranašo Muhammado karikatūrų, paskelbtų religijos atžvilgiu priešiškame žurnale „Charlie Hebdo“.
Ta pamoka papiktino kai kurių moksleivių tėvus ir išprovokavo tūžmingą kampaniją socialinėje žiniasklaidoje, lydėtą gandų ir melagysčių apie tai, ko buvo mokyta.
Tačiau S. Paty nužudymas sukėlė ir kitokių jausmų bangą – visoje šalyje dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo mitinguose už žodžio laisvę ir teisę pašiepti religiją.
Vis dėlto prezidentas E. Macronas sulaukė nepalankios reakcijos pažadėjęs, kad šalis „neatsisakys karikatūrų“. Atsakomųjų protestų kilo kai kuriose musulmoniškose šalyse, įskaitant Turkiją, Libiją ir Tunisą.
