„Esu nekaltas“, – pareiškė 100 metų Josefas Schuetzas, kaltinamas „sąmoningai ir noriai“ padėjęs žudyti kalinius Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge 1942–1945 metais.
Atsakydamas į klausimą apie jo darbą stovykloje jis tvirtino „nieko nežinantis“ apie tai, kas ten vyko, ir sakė „visiškai nieko“ nepadaręs.
Be kita ko, J. Schuetzas kaltinamas bendrininkavimu „sušaudant sovietų karo belaisvius 1942 metais“ ir žudant stovyklos kalinius „nuodingomis dujomis „Zyklon B“.
Zachsenhauzeno stovykloje 1936–1945 metais pabuvojo daugiau nei 200 tūkst. žmonių, tarp jų buvo žydų, romų, režimo priešininkų ir homoseksualių asmenų.
Dešimtys tūkstančių stovyklos belaisvių mirė nuo sunkaus priverstinio darbo, bado, medicininių eksperimentų, ligų ar buvo nužudyti, skelbia Zachsenhauzeno memorialas ir muziejus.
Praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos prokurorai skuba traukti atsakomybėn dar gyvus likusius žemesnio rango nacių nusikaltimų vykdytojus.
Ši byla nagrinėjama praėjus savaitei po to, kai 96 metų vokietė, buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė, dramatiškai pabėgo prieš prasidedant jos teismo procesui, tačiau po kelių valandų buvo sugauta.
Jai taip pat pareikšti kaltinimai dėl bendrininkavimo žudant. Jos teismas turėtų būti atnaujintas spalio 19 dieną.
Per visą teismo procesą J. Schuetzas liks laisvėje. Jeigu teismas pripažins jį kaltu, dėl jo amžiaus jis veikiausiai nebus pasiųstas už grotų.
