Įtariamasis, įvardijamas tik kaip Josefas S., kaltinamas tuo, kad 1942-1945 metais „sąmoningai ir savanoriškai“ padėjo nužudyti 3 518 kalinių Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje Oranienburge, į šiaurę nuo Berlyno.
Be kita ko, jis kaltinamas tuo, kad bendrininkavo ir padėjo „sušaudyti grupę sovietų karo belaisvių 1942 metais“ ir žudyti kalinius „naudojant nuodingas dujas Ciklonas B“.
Vokietijos prokurorai skuba patraukti baudžiamojon atsakomybėn paskutinius likusius gyvus nacių nusikaltėlius ir pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria žemesnio rango nacių personalui.
Ši byla pradedama nagrinėti praėjus savaitei po to, kai 96 metų vokietė, buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė, dramatiškai pabėgo prieš prasidedant teismo procesui, tačiau po kelių valandų buvo sugauta.
Ji taip pat buvo apkaltinta bendrininkavimu nužudant. Jos teismo procesas bus atnaujintas spalio 19 dieną.
Nepaisant solidaus amžiaus, rugpjūtį atlikus medicininį vertinimą nustatyta, kad Josefas S. gali stoti prieš teismą, nors posėdžiai Noirupino teisme ir šiaip truks tik porą valandų per dieną.
Tikimasi, kad bylos nagrinėjimas baigsis iki sausio pradžios.
„Jis kaltinamas ne tuo, kad konkrečiai ką nors nušovė, bet tuo, kad prisidėjo prie šių veiksmų dirbdamas sargybiniu ir žinojo, jog stovykloje vyksta tokios žudynės“, – sakė teismo atstovė žiniasklaidai.
Advokatas Thomas Waltheris, byloje atstovaujantis keliems išgyvenusiems stovyklos kaliniams ir aukų giminaičiams, sakė, kad net praėjus 76 metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos tokie teismai yra būtini, kad nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn.
„Teisingumo paieškoms senatis negalioja“, – sakė jis AFP.
Vienas iš jo klientų – 79 metų Antoine‘as Grumbachas, kurio tėvas Jeanas priklausė prancūzų pasipriešinimo judėjimui ir 1944 metais buvo nužudytas Zaksenhauzene.
A. Grumbachas tikisi, kad Josefas S. atskleis stovykloje taikytus žmonių žudymo metodus ir kad „pasakys: „Aš klydau, man gėda“.
