Europarlamentarai ruošiasi didinti spaudimą siekiant patraukti Aliaksandrą Lukašenką tarptautinėn baudžiamojon atsakomybėn už masinių kankinimų ir represijų organizavimą režimą kritikuojantiems asmenims.
Antradienį Lietuvos europarlamentaras ir buvęs valstybės premjeras Andrius Kubilius Strasbūre pareiškė, kad „Lukašenka turi būti paduotas į Tarptautinį Teisingumo Teismą“.
Jo poziciją palaikė Vokietijos žaliųjų partijos europarlamentaras Sergejus Lagodinskis, kuris teigė, kad „prieš A. Lukašenką dėl kankinimų turi būti pradėtas asmeninis teisminis procesas“.
Šis reikalavimas greičiausiai bus įtrauktas į EP rezoliuciją, dėl kurios šį ketvirtadienį balsuos visas parlamentas.
EP nariai teigia, kad A.Lukašenka asmeniškai įsakė neteisėtai suimti ir kankinti opozicijos demonstrantus, kurie protestavo prieš ginčijamų 2020 m. rugpjūčio prezidento rinkimų rezultatus – mažiausiai 700 suimtųjų tebėra kalėjime.
Pasak Europos Sąjungos (ES) specialiojo atstovo žmogaus teisių klausimais Eamono Gilmore'o, įsteigti tarptautinį tribunolą, tirsiantį nusikaltimus Baltarusijoje, „kur pati valstybė nenori arba negali veikti ir patraukti šių žmonių atsakomybėn“, būtų įmanoma.
Valstybės remiama žmonių kontrabanda
Strasbūre vykusiose diskusijose taip pat daug dėmesio buvo skirama migrantams, daugiausia iš Irako, kuriuos Minskas siunčia per savo sieną į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją.
Yra žinoma, kad kertant sieną iki šiol žuvo mažiausiai 5 žmonės.
ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pavadino tai „valstybės remiama neteisėta žmonių kontrabanda“.
„Jie [Baltarusijos vyriausybė] vilioja žmones į Minską, kuriuos nepažymėtomis uniformomis vilkintys vyrai pasienio link gabena nepažymėtomis transporto priemonėmis“, – sakė ji.
Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje tebegalioja nepaprastoji padėtis, nes šiemet sieną neteisėtai kirto daugiau kaip 6 000 žmonių. Palyginimui, pernai šiuo keliu į ES teritoriją pateko 150 nelegalių migrantų.
Vis dėlto per debatus Europos Parlamente Y.Johansson sakė, kad atvykstančiųjų skaičius „pastarosiomis savaitėmis gerokai sumažėjo“.
Anksčiau, įsibėgėus krizei, ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sėkmingai įtikino Irako vyriausybę sustabdyti tiesioginius skrydžius iš Bagdado į Minską.
Minsko pasipriešinimas
Tačiau pirmadienį parlamentas Minske pritarė įstatymo projektui, kuriuo nutraukiamas Baltarusijos ir ES susitarimas, leidžiantis grąžinti pabėgėlius į Baltarusiją.
Šalies vidaus reikalų ministras Ivanas Kubrakovas pareiškė: „Mes deramai ir laiku pranešėme ES, kad sustabdome šio susitarimo galiojimą“.
Atsakydama į tai, Europos Komisija planuoja nutraukti susitarimą dėl vizų išdavimo Baltarusijos vyriausybės pareigūnams. Tai pareikalautų gerokai daugiau dokumentų vizoms gauti ir padidintų jų kainą, kuri šiuo metu yra 35 eur.
Daugiau sankcijų Baltarusijai
ES jau yra nustačiusi daugybę sankcijų Baltarusijai, kurios buvo pradėtos taikyti po 2020 m. rugpjūčio mėn. vykusių rinkimų, kurių ES nelaiko laisvais ir sąžiningais.
Vėliau vykdytas susidorojimas su protestuotojais ir incidentas, kai Baltarusijos valdžios institucijos jėga nuo maršruto nukreipė ir Minske nutupdė „Ryanair“ lėktuvą, kad iš jo išlaipintų ir suimtų opozicijos žurnalistą Romaną Protasevičių ir jo merginą Sofiją Sapegą, lėmė keturis baudžiamųjų priemonių Minsko režimui etapus.
Šiuo metu iš viso 166 aukštiems Baltarusijos pareigūnams taikomos ribojamosios priemonės, tokios kaip turto įšaldymas ir draudimas atvykti į ES teritoriją.
Birželio pabaigoje ES taip pat įvedė ekonomines sankcijas, įskaitant draudimą Baltarusijai patekti į ES kapitalo rinkas ir pelningos Baltarusijos eksporto prekės – potašo, importo į ES apribojimą.
EP nariai ketina pasinaudoti savo rezoliucija ir paraginti paskubėti su penktuoju sankcijų etapu, kurį šiuo metu rengia ES išorės veiksmų tarnyba.
Maskvos spaudimas
Nors sienos klausimas šiuo metu yra ES prioritetas, Baltarusijos autoritarui galvos skausmą kelia dar viena krizė, kuri nukreipė Minsko valdžios institucijų dėmesį ir sukėlė konfrontaciją su Maskva.
Situacija susiklostė dėl rugsėjo 28 d. įvykusio incidento, kai per KGB saugumo tarnybų reidą savo bute Minske buvo nužudytas IT specialistas ir opozicijos rėmėjas, tačiau vyras ugnį atidarė pirmas ir per susišaudymą taip pat nužudė vieną iš agentų.
Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė sumontuotą reido vaizdo įrašą, į kurį įtraukti vaizdai iš buto vidaus prieš agentams išlaužiant duris ir patenkant į vidų.
A.Lukašenkos režimas pavadino šį vyrą „teroristu“, o vėliau sulaikė prokremliško Rusijos laikraščio „Komsomolskaja pravda“ reporterį, sustabdė šio leidinio platinimą Baltarusijoje ir užblokavo prieigą prie jo interneto svetainės.
Tai buvo padaryta po to, kai laikraštis išspausdino interviu su nužudyto IT specialisto bendraklasiu, kuriame, Minsko nuomone, jis buvo pavaizduotas pozityviai.
Atsakydamas į šiuos veiksmus Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė: „Tikimės, kad šie apribojimai bus panaikinti ir užtikrins laisvą mūsų gerbiamo leidinio [„Komsomolskaja pravda“] darbą mūsų sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje.“
Briuselio Vrije universiteto patarėjas Baltarusijos politikos klausimais Jonathanas Millinsas teigė, kad šie pareiškimai iliustruoja nesuvaidintą Maskvos pyktį.
„Tai atskleidžia tai, ko žmonės Vakaruose iš tikrųjų nemato, – J. Millinsas sakė „Deutsche Welle“ žurnalistams. – A. Lukašenka yra nenuspėjamas ir nėra taip stipriai pavaldus V. Putinui, kaip mums gali atrodyti“.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
