Išskirtiniame CNN interviu autoritarinis Baltarusijos vadovas, atsakingas už žiaurias pastaraisiais metais vykdytas represijas prieš savo šalies piliečius, buvo atkaklus, pakaitomis neigdamas faktus arba teigdamas, kad JAV ar Jungtinėje Karalystėje viskas buvo blogiau.
Paklaustas apie žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant išpuolius prieš protestuotojus, apsuktą ir Minske nusileisti priverstą lėktuvą bei tai, ką Europos Sąjunga vadina „ginklavimusi migrantais“, A.Lukašenka stengėsi viską nuneigti.
„Tai beprotybė“, – sakė jis, kalbėdamas apie Lenkijos vyriausybės teiginius, kad Baltarusija išmeta migrantus į jų pasienį.
„Ar jūs laikote mane bepročiu?“ – atsakė jis į klausimą, ar jo šalis veža migrantus į Europos Sąjungos pakraščius, keršydama už ES sankcijas ir ES suteiktą prieglobstį disidentams.
Tačiau įtampa tarp Baltarusijos ir ES yra tikra.
Dauguma oro linijų nebeskraido virš Baltarusijos teritorijos. Šis sprendimas buvo atliktas po to, kai gegužės mėn. iš „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, buvo sulaikytas garsus Lukašenkos režimo kritikas Romanas Protasevičius.
Baltarusijos naikintuvas perėmė keleivinį lėktuvą Baltarusijos oro erdvėje, kai vietos skrydžių kontrolieriai, sakydami, kad baiminasi, jog lėktuve yra bomba, paliepė jam avariniu būdu leistis Minske. Iškart po nusileidimo Baltarusijos valdžios institucijos suėmė užsienyje gyvenusį žurnalistą disidentą R.Protasevičių ir jo merginą S.Sapegą, o po to leido lėktuvui skristi į Lietuvą.
Baltarusijos pareigūnas tada teigė, kad palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ išsiuntė elektroninį laišką, kuriame rašė, kad lėktuve yra bomba. „Hamas“ atstovas spaudai paneigė šį kaltinimą kaip „netikrą naujieną“, o R.Protasevičiaus šalininkų teigimu, tai buvo fantastinė gudrybė, siekiant, kad lėktuvas nusileistų Minske.
CNN spaudžiamas atsakyti į klausimą, ar grasinimas susprogdinti bombą buvo tikras, ar išgalvotas kaip pretekstas suimti valdžios kritiką, A. Lukašenka tiesiog tikino, kad jo šalis laikosi tarptautinių įstatymų.
„Jei bijote skristi virš mūsų teritorijos, galiu asmeniškai garantuoti jūsų, jūsų įmonės ar jūsų šalies ar bet kurios kitos šalies saugumą skrendant virš Baltarusijos, lygiai taip kaip ir anksčiau, – sakė A. Lukašenka ir pridūrė:
Jei nusprendėte neskraidyti, gerai, skraidykite virš Šiaurės ar Pietų ašigalio, tai jūsų teisė, negaliu jūsų priversti. Nesu toks galingas kaip Didžioji Britanija, jau nekalbant apie Jungtines Valstijas, kad galėčiau diktuoti kokias nors sąlygas. Jei jūs neskraidysite, skraidys kiti, kaip ką tik sakėte. Viskas gerai, mes kaip nors išsiversime „.
A.Lukašenka, temperamentingas buvęs kolūkio viršininkas, nuo 1994 m. yra Baltarusijos prezidentas, pirmasis ir vienintelis šalies lyderis nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
„Paskutiniuoju Europos diktatoriumi“ vadinamo asmens geležiniai valdžios gniaužtai yra spaudžiami vis stipriau, ypač po praėjusių metų balsavimo.
Jo pasirodymai viešumoje yra griežtai kontroliuojami, o kuomet jis būna eteryje, aplink paprastai būriuojasi jį liaupsinantys žmonės.
CNN interviu Nepriklausomybės rūmuose A.Lukašenka nenustojo išsisukinėjęs ir bandė problemą nukreipti į Vakarus.
Net kai žurnalistas pateikė jam konkrečias detales apie aukas, nukentėjusias nuo šiutkštaus, kartais net mirtino elgesio su A.Lukašenkos kritikais, pastarasis teigė neturįs už ką atsiprašyti.
„Nemanau, kad tai tinkamas klausimas, ir iš esmės neturiu už ką atsiprašyti“, – sakė jis.
CNN citavo žmogaus teisių organizacijų „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“ pateiktus įrodymus, kad kai kurie sulaikytieji pranešė apie sužalojimus, įskaitant kaulų lūžius ir nudegimus, o kiti teigė, kad buvo verčiami gulėti nuogi purve, kai prieš juos buvo smurtaujama.
A.Lukašenka atsakė: „Žinote, mes neturime nė vieno sulaikymo centro, kaip jūs sakote, tokių kaip Gvantanamas ar tos bazės, kurias Jungtinės Valstijos ir jūsų šalis sukūrė Rytų Europoje... Kalbant apie mūsų pačių sulaikymo centrus, kuriuose mes laikome kaltinamuosius arba įtariamuosius, jie nėra blogesni nei Didžiojoje Britanijoje ar Jungtinėse Valstijose. Galiu jums tai garantuoti.“
Jis taip pat užsiminė apie Ashli Babbitt, nušautos, kai per sausio 6 d. sukilimą JAV Kapitolijuje bandė išlįsti pro išdaužtą langą, vedantį į Baltųjų rūmų pranešėjo vestibiulį, mirtį, melagingai sakydamas, kad CNN ir kiti kitos naujienų korporacijos „apie tai tyli“.
Iš pradžių Baltarusijos autoritaras vengė ištarti opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskojos, kuri po suklastotais laikomų rinkimų išvyko į Lietuvą ir gavo politinį prieglobstį, vardą.
Tačiau vėliau jis tam pasiryžo ir pasakė, kad S.Cichanouskaja nebuvo priversta bėgti iš šalies. „Prisiekiu savo vaikais, kad Cichanouskaja niekur nebėgo“, – sakė jis.
Vis dėlto Europa ir Jungtinės Valstijos mano, kad rinkimų rezultatai iš S.Cichanouskajos buvo „pavogti“. Liepą Baltuosiuose rūmuose Baltarusijos opozicijos lyderei buvo surengtas susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu, kuris socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jam buvo „didelė garbė“ su ja susitikti, ir pridūrė, kad JAV „palaiko Baltarusijos žmones, siekiančius demokratijos ir visuotinių žmogaus teisių“.
A.Lukašenka piešia rožinį gyvenimo Baltarusijoje paveikslą, sakydamas, kad šeimoms iš namų išeiti yra saugu, tačiau žurnalistų bandyti kalbinti Minsko gyventojai pasirodė kažko prisinijantys. Dauguma jų nesustojo kalbėtis su CNN ir greitai nuskubėjo tolyn.
Vienas jaunuolis, kuris kalbėti sutiko, trumpai ir aiškiai įvertino, ko bijo žmonės. „Tai Baltarusija“, – sakė jis. „Policija gali suimti ir tave, ir mane“.
Grįžtant prie A.Lukašenkos interviu Nepriklausomybės rūmuose, apie koronaviruso pandemijos valdymą paklaustas autoritaras tikino, kad Baltarusijos žmonės nėra naivūs ir supranta, kad pastarasis „juokavo“ sakydamas, kad nuo koronaviruso galima apsisaugoti degtine ir pirtimi.
Pastaruoju metu A.Lukašenka formuoja tautos žmogaus, stipraus lyderio ir drąsuolio pasaulinėje arenoje įvaizdį.
Nepaisant to, žodžius jis renka kruopščiai.
„Neketinu tau nieko prisipažinti. Dėl manęs nevyksta joks tyrimas. Todėl prašau atsargiai rinktis žodžius“, – sakė jis viename atsakyme.
Jis svyravo tarp teiginių, kad nėra „silpnavalis, kuriam rūpėtų keršyti ES už sankcijas ir grasinimų imtis atsakomųjų veiksmų, jei santykiai su Vakarais dar labiau pablogėtų.
Tačiau anot režimo kritikų, tikroji silpnybė yra tai, kad A.Lukašenka vis glaudžiau šliejasi prie kito stipraus vyro – Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris suteikė šimtus milijonų dolerių finansinės paramos – Kremliaus paramos, kuri, tikėtina, susijusi su tam tikromis sąlygomis.
Tačiau jo kritikai sako, kad šis silpnumas stumia A. Lukašenką vis arčiau kito stipraus vyro – Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris suteikė šimtus milijonų dolerių finansinės pagalbos – Kremliaus paramos, kuri, tikėtina, bus susijusi su tam tikromis sąlygomis.
Intensyvi ekonominė, politinė ir karinė integracija paskatino spėliones, kad A.Lukašenka bus ne tik paskutinis, bet ir pirmasis Baltarusijos prezidentas, faktiškai sujungęs savo šalį su Rusija.
Kad ir kaip tai būtų akivaizdu, A.Lukašenka paneigė tai nė nemirktelėjęs ir sakė, kad Baltarusija vis dar yra ir išliks nepriklausoma.
„V.Putinas ir aš esame pakankamai protingi, kad sukurtume dviejų nepriklausomų valstybių sąjugną, kurios kartu būtų stipresnės nei atskirai. Suverenitetas neparduodamas“, – sakė jis.
„Putinas ir aš esame pakankamai protingi, kad sukurtume dviejų nepriklausomų valstybių sąjungą, kurios kartu būtų stipresnės nei atskirai. Suverenitetas nėra parduodamas“, – sakė jis. Kitame kvėpavime jis siūlo, kas galėtų nutikti, jei įvyktų provokacija.
Tačiau Baltarusijos autoritarinis prezidentas jau kitame sakinyje sau paprieštarauja ir užsimena kas galėtų nutikti, jei būtų įvykdyta provokacija.
„Jei prireiks, Baltarusija pavirs viena Rusijos ir Baltarusijos karine baze, kad atlaikytų jūsų agresiją, jei nuspręsite arba jei kuri nors šalis nuspręs pulti. Ir jums tai turėtų būti aišku, aš niekada to neslėpiau“.
Parengta pagal CNN inf.
