Irmgard Furchner, viena iš pirmųjų moterų, teisiamų dėl nacių laikų nusikaltimų, kaltinama bendrininkavimu 1943–1945 metais nužudant per 10 tūkst. žmonių Štuthofo koncentracijos stovykloje okupuotoje Lenkijoje.
Ji šį rytą iš senelių namų, kuriuose gyveno, taksi išvyko į metropoliteno stotį, bet teisme taip ir nepasirodė, sakė Icehojės teismo atstovė Frederike Milhoffer.
Posėdžio pradžioje kilus sumaiščiai, teisėjas paragino turėti „truputį kantrybės“.
Kaltinamosios advokatas Wolfas Molkentinas teismo posėdyje dalyvavo, bet jokių pareiškimų žurnalistams nepadarė.
Bylos nagrinėjimas Icehojėje turėjo prasidėti likus dienai iki 12 nacių elito atstovų nuteisimo myriop per Niurnbergo teismo procesą 75-ųjų metinių.
Be to, po savaitės netoli Berlyno esančiame Noirupine turi prasidėti atskiras 100 metų mirties stovyklos sargybinio teismas.
Laiko lieka vis mažiau
I. Furchner, dabar gyvenanti senelių namuose netoli Hamburgo, teisiama jaunimo teisme, nes stovykloje dirbo būdama 18–19 metų amžiaus.
Prokurorai kaltina pensininkę padėjus sistemingai žudyti kalinius Štuthofe, kur ji nuo 1943 metų birželio iki 1945-ųjų balandžio dirbo stovyklos vado Paulio Wernerio Hoppe kabinete.
Remiantis kaltinamuoju aktu, netoli Gdansko miesto esančioje stovykloje žuvo apie 65 tūkst. žmonių; tarp jų buvo „žydų kalinių, lenkų partizanų ir SSRS rusų karo belaisvių“.
Po ilgų svarstymų vasarį teismas nusprendė, kad I. Furchner gali stoti prieš teismą.
Praėjus 76 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, laiko patraukti atsakomybėn vaidmenį nacių sistemoje suvaidinusius asmenis lieka vis mažiau.
Centrinio nacionalsocialistų nusikaltimų tyrimo biuro duomenimis, šiuo metu prokurorai nagrinėja dar aštuonias bylas. Jose, be kita ko, figūruoja buvę Buchenvaldo ir Ravensbriuko stovyklų darbuotojai.
Pastaraisiais metais kelios bylos buvo nutrauktos, nes kaltinamieji mirė ar fiziškai negalėjo stoti prieš teismą.
Vėliausiu, liepą paskelbtu Vokietijos teismo nuosprendžiu SS sargybinis Bruno Dey buvo pripažintas kaltu ir sulaukė lygtinės dvejų metų laisvės atėmimo bausmės; jam tuomet buvo 93 metai.
Egzekucijų įsakymai
I. Furchner yra vienintelė moteris, pastaraisiais metais stojusi prieš teismą dėl nacių laikų nusikaltimų, kadangi į moterų vaidmenį Trečiajame reiche ilgą laiką buvo žiūrima pro pirštus.
Tačiau nuteisę mirties stovyklos sargybinį Johną Demjanjuką už vaidmenį Trečiojo reicho vykdytose žudynėse, prokurorai išplėtė savo tyrimų apimtį – dabar neapsiribojama tik asmenimis, tiesiogiai atsakingais už žiaurumus.
Pasak advokato Christopho Rueckelio, atstovaujančio Holokaustą pergyvenusiems asmenims, dalyvaujantiems I. Furchner procese, ši teisiamoji „tvarkė visą korespondenciją“ su stovyklos vadu P. W. Hoppe.
„Ji spausdino deportacijos ir egzekucijos įsakymus“ jam diktuojant ir pati parafavo kiekvieną pranešimą, visuomeniniam transliuotojui NDR sakė Ch. Ruckelis.
Tačiau prieš teismo procesą I. Furchner advokatas vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ pateikė versiją, kad sekretorė buvo „izoliuota“ nuo įvykių Štuthofe.
Dėl įtariamo vaidmens nacių stovyklose tyrėjų akiratyje atsidūrė mažiausiai trys moterys, tarp jų – kita Štuthofo sekretorė, mirusi praėjusiais metais nespėjus jai pareikšti kaltinimų.
Pasak Liudvigsburgo centrinės prokuratūros pareigūnų, šiuo metu Noirupino prokurorai tiria Ravensbriuko stovykloje dirbusios moters bylą.
Tarp moterų, traukiamų atsakomybėn už savo veiksmus nacių laikais, buvo ir Aušvico-Birkenau stovyklos sargybinė Maria Mandl. Ji buvo nuteista myriop Krokuvoje ir 1948 metais buvo pakarta.
1946–1948 metais Hamburge 21 moteris buvo teisiama britų kariniame tribunole už vaidmenį Ravensbriuko moterų koncentracijos stovykloje.
