Paskelbus 33 iš 37 rajonų rezultatus, paaiškėjo, kad maždaug 77,3 proc. šios vaizdingos respublikos rinkėjų sutiko leisti moterims nutraukti nėštumą iki 12 jo savaitės.
Po 12-tos savaitės nutraukti nėštumą būtų leidžiama tik pavojaus motinos gyvybei atveju arba vaisiaus apsigimimų, kurie galėtų motinai pakenkti fiziškai arba psichologiškai, atveju.
Šiuo metu nėštumo nutraukimas šioje šalyje, priešingai negu daugumoje kitų Europos šalių, yra visiškai uždraustas.
Referendumo rezultatas iš anksto nebuvo aiškus, nes Katalikų bažnyčios įtaka tebėra stipri, o popiežius Pranciškus praėjusią savaitę pakartotinai pareiškė savo griežtą nuomonę, kad abortas yra „nužudymas“. Prieš abortus pasisako ir valdančioji partija.
Visuomenės nuomonės apklausų prieš balsavimą taip pat nebuvo atlikta.
Dabar Malta, Andora ir Vatikanas lieka vienos iš paskutinių vietų Europoje, kurioje abortai yra visiškai uždrausti, net ir išprievartavimo ar kraujomaišos, vaisiaus apsigimimo ar rizikos motinos gyvybei atvejais.
Tradiciškai katalikiškoje Airijoje abortai buvo įteisinti 2018 metais, taip pat po referendumo.
Teisę pareikšti savo nuomonę per sekmadienio referendumą, kurį inicijavo San Marino moterų sąjunga (UDS), turėjo 35,411 tūkst. rinkėjų ir trečdalis jų gyvena užsienyje. Rinkėjų aktyvumas buvo 41 procentas.
UDS džiaugėsi referendumo rezultatais.
„Tai pergalė visoms San Marino moterims, [pergalė] prieš konservatorius ir reakcionierius, manančius, kad moterys neturi teisių, – naujienų agentūrai AFP sakė UDS prezidentė Karen Pruccoli. – Tai pergalė prieš Katalikų Bažnyčią,... mūsų oponentę, dariusią viską, kad užkirstų kelią šiam rezultatui.“
Pagal šiuo metu galiojančius San Marino įstatymus moteris už abortą gali būti nuteista kalėti iki trejų metų, o procedūrą atlikusiam gydytojui gresia laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.
Tačiau iki šiol niekas už tai nebuvo nuteistas. Moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, paprastai vyksta į Italiją, kurioje abortai yra leidžiami daugiau kaip 40 metų.
Abortų draudimas San Marine buvo nustatytas dar 1865 metais. Praėjusio amžiaus pradžioje jį patvirtino fašistinis režimas, o dar kartą jis buvo patvirtintas 1974 metais.
