Minėdami pernai rugsėjo 27-ąją prasidėjusio šešių savaičių karo metines, žmonės abiejose šalyse tylos minute ir maldomis bažnyčiose bei mečetėse pagerbė maždaug 6,5 tūkst. to karo aukų.
Kovos, taip pat išprovokavusios abipusius kaltinimus karo nusikaltimais, baigėsi lapkričio mėnesį tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu. Pagal jo sąlygas Armėnija perdavė Azerbaidžanui daug ginčijamų, bet dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.
„Amžinai išsaugosime širdyse savo kankinių [atminimą], – per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus sakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas). – Jei matysime, kad iškilo nauja grėsmė mūsų žmonėms ar valstybei, vėl sutriuškinsime armėnų fašizmą.“
Vidurdienį vietos laiku visame Azerbaidžane tylos minutei sustojo eismas, žmonės gatvėse.
Baku centru pražygiavo tūkstančiai karių, nešusių per kovas žuvusių kariškių nuotraukas.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pirmadienio rytą padėjo vainiką Eralburo karių kapinėse Jerevane, o paskui apsilankė karo veteranų medicinos centre.
„Lenkiuosi žuvusiųjų atminimui ir jų šeimoms“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Armėnijos prezidentas Armenas Sargsianas.
Sekmadienį vakare maždaug 3 tūkst. armėnų surengė eitynes su deglais iš sostinės Jerevano centro į memorialines kapines.
Kalnų Karabachas, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai, tarptautinės bendruomenės yra pripažįstamas Azerbaidžano dalimi.
Armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano žlugus Sovietų Sąjungai, o kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
Tuo metu armėnai užvaldė šį anklavą ir septynis gretimus Azerbaidžano rajonus – maždaug 20 proc. šalies teritorijos.
Per praėjusių metų karą Baku atsiėmė dalį Kalnų Karabacho ir visus aplinkinius rajonus.
Rusija toje zonoje dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių ugnies nutraukimui prižiūrėti.
Jerevanas ir Baku Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) apkaltino vienas kitą karo nusikaltimais.
Jerevanas: per karą su Azerbaidžanu žuvo beveik 3,8 tūkst. žmonių
Pernai rudenį kilęs Armėnijos ir Azerbaidžano karas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono pareikalavo beveik 3,8 tūkst. žmonių gyvybių, pirmadienį paskelbė armėnų tyrėjai.
„Per Azerbaidžano pradėtą karą prieš Kalnų Karabachą iš viso žuvo 3 781 karys ir civilis gyventojas“, – informavo Armėnijos tyrimų komiteto spaudos tarnyba.
Komiteto duomenimis, šiuo metu vis dar nežinomas 231 kario ir 22 civilių gyventojų likimas.
„Iki šiol Azerbaidžanas Armėnijai perdavė 108 karius ir civilius gyventojus“, – nurodė tyrėjai.
Dešimtmečius tvyranti įtampa dėl Azerbaidžano separatistinio Kalnų Karabacho regiono pernai rudenį virto šešias savaites trukusiu karu. Susirėmimai baigėsi lapkritį, tarpininkaujant Rusijai pasiekus ugnies nutraukimo susitarimą. Pagal jį Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos kontroliuotų rajonų.
Kalnų Karabachas, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai, tarptautinės bendruomenės yra pripažįstamas Azerbaidžano dalimi.
Armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano žlugus Sovietų Sąjungai, o kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
