SPD kandidatė į sostinės merus Franziska Giffey surinko 21,4 proc. balsų ir įveikė varžovus iš Žaliųjų partijos (18,9 proc.) bei konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU, 18,1 procento).
Apklausos rodė, kad F. Giffey teks labai atkakliai varžytis su žaliųjų kandidate Bettina Jarasch.
Transliuotojui RBB F. Giffey sakė dėl galimos koalicijos formavimo norinti kalbėtis ir su žaliaisiais, ir su CDU. Savo prioritetu ji nurodė siekį, kad „kuo daugiau SPD programos būtų įtraukta į derybas dėl koalicijos“.
Berlyną šiuo metu valdo SPD, žaliųjų ir kraštutinių kairiųjų Kairės partijos (Die Linke) koalicija.
SPD čia valdo jau 20 metų. Kadenciją baigiantis jos meras Michaelis Meulleris nusprendė nebedalyvauti rinkimuose.
F. Giffey anksčiau buvo šeimų reikalų ministrė kanclerės Angelos Merkel koalicinėje vyriausybėje, bet gegužę atsistatydino dėl įtarimų, kad ji nuplagijavo savo daktaro disertaciją.
Peržiūrėjęs jos 2009 metų daktaro disertaciją Berlyno laisvasis universitetas anuliavo F. Giffey daktaro laipsnį, dažnai laikomą svarbiu sąžiningumo rodikliu Vokietijos politikoje.
Vokietijos sostinė sekmadienį taip pat tvirtai nubalsavo už tai, kad didelės nekilnojamojo turto bendrovės parduotų miestui tūkstančius butų.
Šiame referendume, surengtame po vietos peticijos, 56,4 proc. berlyniečių balsavo „Taip“, rodo preliminarūs rezultatai. Vis dėlto referendumo rezultatai nebus įpareigojami.
F. Giffey yra sakiusi, kad nepritaria tokiam nusavinimui.
Berlyno gyventojai, panašu, pritaria turto nusavinimui iš NT bendrovių
Berlyno rinkėjai, atrodo, linkę pritarti rinkimų iniciatyvai, kuria raginama nusavinti turtą iš stambių komercinio nekilnojamojo turto įmonių ir dalį jų nuomojamo NT perduoti valdyti naujai valstybinei būsto bendrovei.
Po sekmadienį vykusio referendumo suskaičiavus daugiau nei pusę balsų, 57 proc. rinkėjų balsavo „už“, o 38 proc. balsavo „prieš“, pranešė rinkimų komisijos pareigūnai.
Berlyno gyventojai buvo kviečiami balsuoti referendume dėl to, ar reikėtų atimti nuosavybės teises iš didelių NT įmonių, kurioms priklauso daugiau kaip 3 000 butų.
Dalis jų valdomų butų būtų „suvisuomeninti“, t. y. perduoti valstybės įmonei. Tai paliestų apie 240 tūkst. butų arba apie 15 proc. nuomojamo Berlyno būsto fondo.
Įmonėms būtų išmokamos finansinės kompensacijos. Skaičiuojama, kad atsiskaitymų sumos gali siekti 13,7 mlrd. eurų.
Balsavimo rezultatas nėra teisiškai privalomas, tačiau apžvalgininkai prognozuoja, kad jis padidins spaudimą Berlyno valdžios atstovams spręsti būsto klausimą mieste, kuriame vyksta gentrifikacija, auga NT ir būsto nuomos kainos.
Iniciatyva „Deutsche Wohnen & Co“, kuri siekė surengti referendumą, tiki, kad jai pavyks sustabdyti augančias nuomos kainas ir ilguoju laikotarpiu užtikrinti, kad jos taptų prieinamos.
Referendumas surengtas tuo metu, kai vyksta NT bendrovių „Vonovia“ ir „Deutsche Wohnen“ susijungimo sandoris. Šioms dviem įmonėms kartu priklauso apie 550 000 butų, kurių bendra vertė viršija 80 mlrd. eurų, dauguma jų – Vokietijoje.
Vien Berlyne „Deutsche Wohnen“ priklauso apie 114 tūkst. butų.
Galutinių balsavimo iniciatyvos rezultatų tikimasi sulaukti tik pirmadienio pavakary.
