Žalieji, pavasarį pradėję rinkimų kampaniją su jauna, energinga kandidate Annalena Baerbock, turėjo labai didelių lūkesčių – galbūt netgi perimti vyriausybės vairą.
Tačiau nors dar per jokią ankstesnę Vokietijos rinkimų kampaniją klimato problemoms nebuvo skiriama tiek daug dėmesio, po sekmadienį įvykusio balsavimo žalieji veikiausiai liks treti po centro kairiosios Socialdemokratų partijos (SPD) ir A. Merkel centro dešiniojo krikščionių demokratų bloko.
Tačiau 40-metė A. Baerbock pasirodė esanti populiari tarp jaunų rinkėjų, ir jos partijai prognozuojama gauti apie 14 proc. balsų – gerokai daugiau nei prieš ketverius metus, kai už žaliuosius balsavo 8,9 proc. pareiškusių savo valią.
Dabar daugelis Žaliųjų partijai prognozuoja svarbų vaidmenį derantis dėl valdančiosios koalicijos suformavimo.
„Norėjome laimėti kanceliariją, bet, deja, tai nebuvo įmanoma“, – vėlai sekmadienį sakė A. Baerbock.
„Padarėme klaidų, bet turime aišku savo šalies mandatą ir jį gerbsime. Šiai šaliai reikalinga vyriausybė, kovosianti su pasaulio klimato šiltėjimu – tokia yra rinkėjų žinia“, – pridūrė ji.
Kampanijos pradžioje žalieji vienu metu buvo populiariausia partija, bet po virtinės lemtingų A. Baerbock klaidų, taip pat galbūt dėl menkesnio nei tikėtasi vokiečių permainų troškimo jos reitingai subliūško ir nebeatsigavo.
„Žaliesiems tai buvo istorinis šansas“, – neseniai rašė savaitraštis „Der Spiegel“, apžvelgęs A. Baerbock's „katastrofines klaidas“.
„Žalieji kaip jokia kita partija susitelkusi į mūsų laikų didžiąją problemą, bet tai dar nepradeda užtikrinti, kad jie laimėtų daugumas. Jiems reikia platesnės bazės“, – konstatavo leidinys“
Subliūškusios ambicijos
A. Baerbock sulaukė vokiečių palankumo, kai balandį paskelbė kandidatuojanti, o jos pažadas užtikrinti naują pradžią po 16 metų trukusio A. Merkel vadovavimo iškėlė Žaliųjų partiją apklausų favorites.
Tačiau šią savaitę net ir partijos bendrapirmininkis Robertas Habeckas pripažino, kad žalieji buvo priversti sumažinti ambicijas.
„Atstumas iki kanceliarijos, be abejo, gana smarkiai išaugo“, – dienraščiui „Dei Welt“ sakė jis.
„Matėme, kad mūsų politiniai varžovai nebuvo smarkiai suinteresuoti pokyčiais ir toliau kalbėjo: „Taip, taip – klimato apsauga yra miela, bet ji neturėtų būti per brangi.“ Nepripažindami, kad nesaugoti klimato yra pats brangiausias atsakymas“, – pridūrė R. Habeckas.
Pasak jo, žaliųjų varžovai „per kampaniją nori tęsti Merkel erą – kiek įmanoma begėdiškai ir nerūpestingai“.
„Laiko visas kortas“
Kritikai stengėsi žaliuosius vaizduoti kaip „draudimų partiją“, kurios politika lemtų didesnes degalų, elektros ir skrydžių kainas.
Žaliųjų partija ragino atsisakyti energijos gamybos deginant anglis jau iki 2030 metų, nors šiuo metu yra numatytas 2038-ųjų terminas. Jie taip pat nori, kad iki tų metų būtų užbaigta automobilių su vidaus degimo varikliais gamyba.
Vokiečiai iš principo remia klimato apsaugą, bet neseniai nepriklausomo Alensbacho instituto atlikta apklausa parodė, kad 55 proc. respondentų nelinkę mokėti daugiau šioms priemonėms įgyvendinti.
„Vokiečių gerovė ir augimas tęsėsi dešimtmečius – nebuvo beveik jokių ribų, ir tai giliai įsirėžė į visuomenės sąmonę“, – rašė „Der Spiegel“.
„Gyvenimas be viso šito siejamas su tamsiais laikais – patiems seniausiems tai gaivina prisiminimus apie [karo laikų] griežčių sriubą, taip pat atgraso jaunuosius, įpratusi turėti vis daugiau iš ko rinktis“, – pridūrė savaitraštis.
Kita vertus, klimato aktyvistai, kurių šimtai tūkstančių penktadienį išėjo protestuoti į Vokietijos gatves, sako, kad net ir Žaliųjų ambicinga programa neužtikrintų, jog ateinančiais dešimtmečiais būtų išvengta su klimato kaita susijusių gaivalinių nelaimių.
Tuo metu gana menka A. Baerbock politinė patirtis per įtemtą rinkimų kampaniją tapo akivaizdi.
„Ji pervertino savo gebėjimus, o paskui suabejojo savimi – tai nėra geras derinys, – naujienų agentūrai AFP sakė netoli Miuncheno įsikūrusios Politinio švietimo akademijos direktorė Ursula Muench.
„Jai derėjo būti kantresnei ir palaukti kito karto“, – pridūrė ji.
Nors rezultatai nepateisino ankstyvųjų lūkesčių, žalieji atrodo turintys daug galimybių dalyvauti šalies valdyme kaip mažiausi koalicijos partneriai, vadovaujant SPD kandidatui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) arba konservatoriui Arminui Laschetui , visuomeninei televizijai ZDF sakė politikos analitikas Karlas-Rudolfas Korte (Karlas Rudolfas Kortė), kai buvo paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai.
Pasak jo, dabar „visų akys“ bus nukreiptos į žaliuosius ir kitus potencialius veikėjus – libertarinę Laisvąją demokratų partiją, tikriausiai liksiančią ketvirtoje vietoje su maždaug 11,5 proc. balsų.
„Šios dvi partijos laiko visas kortas“, – pažymėjo analitikas.
