Talibams rugpjūčio 15 dieną užėmus Kabulą ir nuvertus provakarietišką vyriausybę, pasaulis atvėrė bendravimo kanalus su kovotojais, bet leido suprasti, kad šis žingsnis netolygus jų pripažinimui.
Pats Talibanas pradėjo rodyti nekantrumą dėl pripažinimo, kuris leistų jo pareigūnams atstovauti šaliai tarptautinėse organizacijose, taip pat pašalinti kliūtis naudotis lėšomis su pinigų stygiumi susidūrusiai ekonomikai.
Aštrios diskusijos įsiplieskė Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kur Talibanas paprašė kalbėti Afganistano vardu, nors nušalintos vyriausybės paskirtas ambasadorius teigia tebeatstovaujantis savo šaliai.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas atmetė naujųjų Afganistano valdytojų reikalavimą, pabrėždamas, kad talibų „pasirodymas“ būtų beprasmis, nes reikia „konkrečių darbų“.
„Tam tikru momentu Talibanas turės pasirinkti: arba pinigai ir normalizavimas, arba visiška izoliacija“, – pridūrė anonimu pageidavęs likti Europos diplomatas.
„Pažiūrėsime, ar [toks požiūris] duos rezultatų. Kol kas jis neveikia“, – pridūrė jis.
Netgi šalys, kurios daug mažiau nei Vakarai nerimauja dėl ankstesnės vyriausybės subyrėjimo, ar net palaiko talibus, neskuba pripažinti jų valdžios.
Kaip pareiškė Pakistano užsienio reikalų ministras Shahas Mahmoodas Qureshi, Talibanas turi elgtis taktiškiau ir atsižvelgti į tarptautinę nuomonę. Tokiai pozicijai pritaria ir Kataras, jau ilgą laiką atliekantis tarpininko vaidmenį.
Net Kinija, išreiškusi norą bendradarbiauti su Talibanu ir galinti įgyti pranašumą, jei taptų viena iš pirmųjų judėjimą pripažinusių valstybių, dar to nepadarė.
Vakarų šalys yra susirūpinusios, kad, sprendžiant pagal pirmąsias islamistų valdymo savaites, afganistaniečių nelaukia nieko gera vadovaujant šiai grupuotei, liūdnai pagarsėjusiai dėl savo pirmojo brutalaus valdymo laikotarpio 1996–2001 metais.
Ypač didelį nerimą kelia moterų ir į mokyklą vis dar neleidžiamų mergaičių teisės, nors Talibanas ir žadėjo išspręsti ugdymo klausimą „kaip įmanoma greičiau“.
„Užmaskuotas bejėgiškumas“
Vis tik po „skaudaus pralaimėjimo“ Afganistane Vakarai negali diktuoti sąlygų, pažymėjo Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Markusas Kaimas.
„Vakarų pareiškimai apie tai, kiek daug svertų Talibanui jie turi ir kokie jie veiksmingi, tik maskuoja jų pačių bejėgiškumą ir įtvirtina imperinę puikybę, kuri buvo viena iš Afganistano problemų“, – pabrėžė jis.
Tačiau tam tikrų priemonių, leidžiančių spausti Kabulą, JAV ir jų sąjungininkai visgi turi.
Daugelis afganistaniečių užsienio banko sąskaitų yra įšaldytos, o rugpjūčio 18 dieną Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sustabdė išmokas Afganistanui, nes „tarptautinėje bendruomenėje nėra aiškumo vyriausybės pripažinimo klausimu“.
Ši problema juo labiau yra aktuali, nes šaliai šią žiemą gresia humanitarinė nelaimė: Talibanas pats liko nustebintas savo greitos pergalės, o pagrindinės afganistaniečių valstybės funkcijos vis dar nėra atkurtos.
Islamabado strateginių studijų instituto Afganistano, Artimųjų Rytų ir Afrikos centro direktorė Amina Khan naujienų agentūrai AFP sakė, kad šiuo metu judėjimui svarbiausia, kad jį pripažintų svarbios valstybės toje pasaulio dalyje.
„Talibai labiau pasikliauna regiono šalimis, kalbant apie vystymą, pagalbą ir politinį pripažinimą. Jie nori bendradarbiauti su Kinija, Rusija, Iranu“, – pažymėjo ekspertė.
Pasak jos, skirtingai nei Talibano valdymo laikotarpiu praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, dabar kaimyninės ir artimos šalys strateginiu požiūriu labiau sutaria dėl pripažinimo.
„Regionas nori atlikti svarbesnį vaidmenį Afganistane ir bendradarbiauti su Talibanu“, – sakė A. Khan.
Tačiau ji pridūrė, kad grupuotė turės „tesėti savo pažadus“, ypač pasižadėjimus, kad Afganistanas netaps kaimyninėms valstybėms priešiškų jėgų placdarmu.
