Išnagrinėjęs disidento našlės Marinos pateiktą skundą, teismas nurodė „be pagrįstų abejonių“ nustatęs, kad A. Litvinenką nužudė Rusijos piliečiai Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas.
Šie asmenys atvyko į Britanijos sostinę turėdami tikslą nužudyti buvusį Sovietų Sąjungos KGB ir jos įpėdinės Rusijoje – Federalinės saugumo tarnybos (FSB) – agentą, rašoma EŽTT nutartyje.
„Suplanuota ir sudėtinga operacija, apimanti retų mirtinų nuodų įgijimą, šios poros kelionės planus ir pakartotinius nepertraukiamus bandymus sugirdyti šių nuodų rodo, kad p. Litvinenka buvo operacijos taikinys“, – pabrėžė teismas.
EŽTT taip pat nurodė, kad esama „stiprių prima facie [akivaizdžių] įrodymų“, jog A. Lugovojus ir D. Kovtunas veikė turėdami Rusijos valdžios įgaliojimus.
EŽTT daro išvadą, kad „Rusija yra atsakinga už Aleksandro Litvinenkos nužudymą Jungtinėje Karalystėje“.
Buvęs Rusijos saugumo agentas A. Litvinenka mirė 2006 metais, viename Londono viešbučių išgėręs radioaktyviu polonio izotopu Po-210 apnuodytos arbatos. Merdėdamas ligoninėje jis dėl savo mirties apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Britų tyrėjai 2016 metais padarė išvadą, kad V. Putinas „tikriausiai pritarė“ A. Litvinenkos nužudymui ir kad nunuodyti Kremliaus kritiką tikriausiai nurodė Federalinė saugumo tarnyba (FSB).
Kaip svarbiausius įtariamuosius britų policija identifikavo rusus A. Lugovojų ir D. Kovtuną. Abu jie susitiko su A. Litvinenka Londono centre esančiame viešbutyje.
Tačiau prašymai juos išduoti liko be atsako.
EŽTT nurodė, kad aiškinantis A. Litvinenkos nužudymo aplinkybes Rusija nemėgino sudaryti įspūdžio, jog A. Lugovojus ir D. Kovtunas veikė savavališkai, taip pat nesugebėjo paneigti kaltinimų dėl valstybės vaidmens šiame sąmoksle.
Taigi, teismas nusprendė, „kad kaltė dėl p. Litvinenkos nužudymo tenka Rusijai“, sakoma nutartyje.
„Teismas nutarė, kad Rusija pareiškėjai [Marinai Litvinenko] turi sumokėti 100 tūkst. eurų kaip kompensaciją už moralinę žalą ir 22 500 eurų kaip teismo išlaidų kompensaciją“, – nurodoma dokumente.
„Teismas nutarė, kad Rusijos valdžia neatliko veiksmingo vidaus tyrimo, galinčio vesti į faktų nustatymą, kaltųjų dėl nužudymo išaiškinimą ir nubaudimą“, – sakoma EŽTT pranešime spaudai.
Kremliaus kritikai A. Litvinenkos nunuodijimą laiko vienu iš Rusijos valdžios įsakymu organizuotų pasikėsinimų nužudyti, įskaitant mėginimą 2018 metais Jungtinėje Karalystėje nunuodyti buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį, o 2020 metais – opozicijos lyderį Aleksejų Navalną. Kremlius visus šiuos kaltinimus atmeta.
EŽTT teisėjas rusas Dmitrijus Dedovas savo ruožtu nepalaikė teismo išvadų A. Litvinenkos byloje ir paskelbė atskirąją nuomonę.
„Apgailestauju, kad negaliu prisidėti prie daugumos išvadų nustatant [Europos žmogaus teisių] konvencijos 2-ojo straipsnio tiek procedūrinės, tiek materialinės dalies pažeidimus. Nesu įsitikinęs, kad šios išvados buvo padarytos be jokių pagrįstų abejonių“, – sakoma D. Dedovo pareiškime.
„Aptikau daug trūkumų Britanijos tyrimo ir Teismo analizėje, keliančių pagrįstų abejonių dėl įtariamųjų sąryšio su apnuodijimo ir ar jie veikė kaip valstybės agentai“, – pridūrė rusų teisėjas.
Britanijai 2016 metais paskelbus savo tyrimo išvadas, A. Lugovojus, kuris buvo išrinktas į Rusijos Valstybės Dūmą, ir D. Kovtunas jas atmetė kaip „absurdiškas“ ir nukreiptas prieš Maskvą.
„Man metami kaltinimai yra absurdiški“, – tuo metu A. Lugovojus sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
„Kaip ir tikėjomės, sensacija neįvyko! Šiandien paskelbti tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina antirusišką Londono poziciją, ribotumą ir anglų nenorą nustatyti tikrąją A. Litvinenkos žūties priežastį“, – sakė jis.
A. Lugovojus pridūrė, kad Londonui „polonio skandalas“ tapo patogia priemone siekti politinių interesų.
