Pirmadienį vykusius parlamento rinkimus, remiantis preliminariais rezultatais, laimėjus kairiojo sparno opozicijai, prognozuojama, kad šis 61 metų veikėjas vadovaus norvegų vyriausybei. Naujoji parlamentinė dauguma bus suformuota po ateinančiomis savaitėmis vyksiančių derybų tarp įvairių partijų.
J. G. Store agitavo prieš socialinę nelygybę turtingoje Norvegijoje – vienoje iš labiausiai egalitarinių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) valstybių narių, kurioje milijardierių skaičius, valdant kadenciją baigiančiai centro dešiniųjų vyriausybei, visgi išaugo daugiau nei dvigubai.
„Atėjo paprastų žmonių eilė“, – kartojo jis per visą rinkimų kampaniją.
J. G. Store pasirinkta agitacija gali atrodyti keistokai, nes jis yra žmogus, kurio turtas vertinamas 140 mln. kronų (apie 14 mln. eurų) ir kuris dažnai peikiamas dėl „dešiniojo sparno atstovo manierų“.
„Mano finansai nėra įprasti, bet daug man būdingų dalykų yra įprasta“, – pareiškė jis naujienų agentūrai AFP.
Vedęs ir tris vaikus auginantis J. G. Store yra paveldėtojas keliomis šio žodžio prasmėmis.
Savo turtus jis sukaupė pardavęs šeimos krosnių gamybos įmonę, kurią nuo bankroto išgelbėjo jo senelis.
J. G. Store taip pat yra politinis paveldėtojas, sekantis savo draugo ir mentoriaus, buvusio ministro pirmininko Jenso Stoltenbergo, pėdomis.
Pastarojo vyriausybėje J. G. Store 2005–2012 metais dirbo užsienio reikalų ministru, o 2012–2013 metais – sveikatos apsaugos ministru.
Kai J. Stoltenbergas 2014-aisiais buvo paskirtas NATO generaliniu sekretoriumi, jo protežė J. G. Store buvo akivaizdus pasirinkimas pakeisti jį Darbo partijos vadovo poste.
Na, beveik akivaizdus: sprendimas pastatyti J. G. Store prie partijos, tradiciškai atstovavusios darbininkams, vairo sužavėjo toli gražu ne visus.
Jo puikus išsilavinimas – Paryžiaus politinių studijų instituto „Sciences Po“ diplomas, kelios savaitės, praleistos Londono ekonomikos mokykloje ir mokslinis darbas Harvardo teisės mokykloje – taip pat jo milijonai, technokratui būdinga elegancija ir prancūzų kalbos žinios – visa tai suteikia šiam politikui elitinį įvaizdį, erzinantį kai kuriuos norvegus, ypač kairiojo jo partijos flango narius.
Kaip kartą pasakė vienas apžvalgininkas, J. G. Store teko „kopti socialiniais laiptais atbulai“.
Laivybos įmonės maklerio ir bibliotekininkės šeimoje užaugęs politikas gegužės 1-ąją, kai minima Tarptautinė darbininkų diena, būtinai iškelia Norvegijos vėliavą, anksčiau sulaukdavęs kritikos, kad taip nedarydavo.
„Jis yra politinis lyderis, kurį žmonės kartais pašiepia; intelektualas, laikomas esantis šiek tiek ne savo vietoje Darbo partijoje. Tačiau šioje kampanijoje jis gerai pasirodė“, – prieš balsavimą komentavo politikos analitikas Johannesas Berghas.
„Superjonas“
Beveik visi pripažįsta jo grakščią iškalbą – nors vieni sako tai kaip komplimentą, kiti tvirtina, kad jis šią savybę naudoja kaip ginklą dviprasmybėms kurti.
„Jonas yra nepaprastas žmogus, – teigė J. Stoltenbergas, perduodamas jam Darbo partijos vairą. – Jis daug žino ir yra pajėgus atlaikyti didžiulį darbo krūvį. Visa tai jis derina su talentu daryti aplinkinius laimingus.“
Vos baigęs universitetą, J. G. Store įsidarbino „tautos motinos“ Gro Harlem Brundtland patarėju šiai vadovaujant vyriausybei, o vėliau – Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).
Neilgai išdirbęs Norvegijos Raudonojo Kryžiaus vadovu, jis pradėjo vadovauti Užsienio reikalų ministerijai, kur dėl savo laimėjimų buvo pramintas „Superjonu“. Pats politikas yra sakęs, kad jam ši pravardė nelabai patinka.
Arktį paskelbęs vienu iš savo politinių prioritetų, J. G. Store puoselėjo glaudesnius ryšius su kaimynine Rusija.
„Su juo matausi beveik taip pat dažnai, kaip su savo žmona“, – kartą pajuokavo jo kolega rusas Sergejus Lavrovas.
2010 metais jiedu išsprendė ilgalaikį ginčą dėl jūrų sienų, taip atverdami naujus Barenco jūros vandenis naftos žvalgybai.
J. G. Store karjeros etapas URM taip pat buvo kupinas dramos.
2008 metais Kabulo viešbutį „Serena“, kuriame tuometis ministras buvo apsistojęs, užpuolė Talibano kovotojai. Pats J. G. Store nenukentėjo, nes spėjo pasislėpti saugioje patalpoje, tačiau kiti šeši žmonės žuvo.
Norvegų politikas taip pat tapo vienu iš dešiniojo ekstremisto Anderso Behringo Breiviko taikinių, šiam 2011 metų liepą pradėjus šaudyti per Utiojos saloje vykusį Darbo partijos jaunimo suvažiavimą.
J. G. Store ankstesnę dieną apsilankė toje saloje.
