Gvinėjos specialiosios pajėgos sekmadienį įvykdė perversmą, suėmė prezidentą ir neribotam laikui įvedė komendanto valandą šioje Vakarų Afrikos valstybėje.
„Suėmę prezidentą nusprendėme panaikinti konstituciją“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame vaizdo įraše sakė uniformuotas karininkas, apsuptas automatais ginkluotų kariškių.
Karininkas taip pat nurodė, kad buvo uždarytos Gvinėjos sausumos ir oro sienos, o vyriausybė – paleista.
Ankstesniame AFP pučistų atsiųstame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas Alpha Conde sėdi ant sofos apsuptas karių. Įraše 83 metų lyderis nereaguoja į vieno kareivio klausimą, ar su juo tinkamai elgiamasi.
Vėliau sekmadienį chunta paskelbė komendanto valandą visoje šalyje „iki atskiro pranešimo“ ir nurodė, kad pirmadienį 11 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku sušauks A. Conde ministrus.
„Atsisakymas dalyvauti bet kokiu pagrindu bus palaikytas maištu“, – priduriama pareiškime.
Ten pat nurodoma, kad šalies gubernatorius ir kitus aukščiausio rango pareigūnus pakeis kariškiai.
Pasirodydami per valstybinę televiziją chuntos nariai dėvėjo uniformas ir beretes, bet ginklų nedemonstravo.
„Blogas valdymas“
Maždaug 13 mln. gyventojų turinčią šalį – vieną skurdžiausių pasaulyje, nors ji turi nemažai naudingųjų iškasenų – jau daug metų persekioja politinis nestabilumas.
Anksčiau sekmadienį Gvinėjos sostinės Konakrio centre liudininkai girdėjo šūvių ir matė karių.
Kalumo pusiasalio, kur yra prezidentūra, įvairios institucijos ir biurai, gyventojai, su kuriais buvo susisiekta telefonu, sakė girdėję daug šūvių. Šie žmonės, dėl saugumo nenorėję skelbti savo pavardžių, taip pat pranešė gatvėse matę karių, raginusių gyventojus grįžti į namus ir niekur neiti.
Vienas Vakarų diplomatas Konakryje, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, užsiminė, kad neramumai galėjo prasidėti atleidus specialiųjų pajėgų aukšto rango vadą. Tai esą galėjo paskatinti kai kuriuos specialiųjų pajėgų narius sukilti.
Naujienų agentūra AFP šios informacijos negalėjo patvirtinti.
Gvinėjos specialiųjų pajėgų vadas pulkininkas leitenantas Mamady Doumbouya pasirodė per valstybinę televiziją apsisiautęs šalies vėliava ir pareiškė, kad perversmą išprovokavo vyriausybės „blogas valdymas“.
„Daugiau nepatikėsime politikos vienam žmogui; patikėsime politiką žmonėms“, – sakė M. Doumbouya.
Tarptautinis pasmerkimas
JAV valstybės departamentas pasmerkė pučą Gvinėjoje ir įspėjo, kad jis „gali apriboti“ Vašingtono galimybes palaikyti šią šalį.
„Smurtas ir bet kokios konstitucijoje nenumatytos priemonės tik ardys Gvinėjos perspektyvas dėl taikos, stabilumo ir klestėjimo“, – sakoma Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o (Nedo Praiso) pareiškime. Jame visos šalys raginamos laikytis įstatymo viršenybės.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas socialiniame tinkle „Twitter“ pasmerkė sekmadienį įvykusį karinį perversmą Gvinėjoje ir paragino pučistus, kurie pareiškė perėmę valdžią, paleisti suimtą šalies prezidentą.
Afrikos Sąjungos (AS) pirmininkas, Kongo Demokratinės Respublikos prezidentas Felixas Tshisekedi, ir AS Komisijos pirmininkas, buvęs Čado premjeras Moussa Faki Mahamatas (Musa Fakis Mahamatas), taip pat pasmerkė perversmą ir paragino nedelsiant paleisti A. Conde.
Vakarų Afrikos Valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) pagrasino sankcijomis, jei Gvinėjoje nebus atkurta konstitucinė tvarka.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareikalavo „gerbti įstatymo viršenybę, taikos interesus ir Gvinėjos žmonių gerovę“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija taip pat paskelbė smerkiamą pareiškimą.
Pučas įvyko po ilgai trukusios politinės įtampos, kurią iš pradžių sukėlė itin ginčijamas A. Conde dalyvavimas praėjusių metų rinkimuose, kai jis laimėjo trečią kadenciją.
Dieną prieš prezidento rinkimus kariškiai blokavo Kalumą po įtariamo karių maišto į rytus nuo sostinės.
Pučistai paskelbė apie kuriamą nacionalinį komitetą ir sakė, kad konstitucija bus perrašyta.
M. Doumbouya prancūzų žiniasklaidai taip pat sakė, kad perversmininkai „laiko visą Konakrį“ ir kad jį remia visos gynybos ir saugumo pajėgos.
Sužinoję apie perversmą gyventojai kai kuriose Konakrio dalyse išėjo į gatves švęsti, šimtai žmonių plojo kariams.
„Didžiuojamės specialiosiomis pajėgomis, – sakė vienas demonstrantas, prašęs neskelbti jo pavardės. – Mirtis kankintojams ir mūsų jaunimo žudikams.“
Smurtingi rinkimai
2020 metų spalį įvykusius Gvinėjos prezidento rinkimus temdė smurtas ir kaltinimai rezultatų klastojimu.
A. Conde laimėjo trečią kadenciją, bet tik pernai kovą prastūmęs naują konstituciją, sudariusią jam sąlygas apeiti dviejų kadencijų limitą.
Per demonstracijas prieš trečią A. Conde kadenciją žuvo dešimtys žmonių, daugelis jų per susirėmimus su saugumo pajėgomis. Dar šimtai žmonių buvo areštuoti.
Pernai lapkričio 7 dieną A. Conde buvo paskelbtas prezidentu, nors jo pagrindinis varžovas Cellou Daleinas Diallo ir kiti opozicijos veikėjai balsavimo rezultatus ginčijo.
Vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių ir areštavo kelis garsius opozicijos narius, esą prisidėjusius prie smurto per rinkimus kurstymo.
A. Conde, kuris ir pats kažkada buvo opozicijos lyderis, vienu metu kalėjo ir buvo nuteistas mirti, 2010-aisiais tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Gvinėjos lyderiu, o 2015-aisiais buvo perrinktas.
2011-aisiais buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Pastaraisiais metais jis buvo kaltinamas vis didesniu autoritariškumu.
