Rumunijos aplinkos ministras Tanczosas Barna neseniai vietos televizijos laidoje sakė, kad atliekų kontrabanda į Rumuniją „yra plačiai paplitęs reiškinys, pagrįstas taisykle, leidžiančia perduoti žaliavas iš vienos ES valstybės narės į kitą“.
„Tai, kas teoriškai įvežama šiais konteineriais, yra žaliava perdirbimui, – sakė T. Barna. – Sakau „teoriškai“, nes labai dažnai šiuose konteineriuose būna ne tai, kas deklaruojama.“
Tokiose šalyse, kaip Vokietija, Belgija ir Graikija, pavojingų atliekų šalinimas gali kainuoti iki tūkstančio eurų už toną. Vietoj to įmonės stengiasi sumažinti savo išlaidas ir siunčia šiukšles į Rumuniją, kur pelninga juodoji rinka už atliekų priėmimą ima apie 250 eurų už toną.
Tačiau vietoj to, kad šiukšlės būtų šalinamos pagal taisykles, jos tiesiog išmetamos į sąvartynus arba sudeginamos.
Rumunijos aplinkos apsaugos agentūros vadovas Octavianas Berceanu teigia, kad vien 2021 m. į Rumuniją kontrabanda buvo įvežta apie 3,7 tūkst. tonų atliekų.
Pavyzdžiui, gegužės 7 d. Konstancos uoste aptikta 10 konteinerių iš Vokietijos, pripildytų mišrių atliekų, įskaitant popierių ir plastiką.
Gegužės 31 d. aptiktų 10 tonų stiklo atliekų, pakrautų Graikijoje ir skirtų vienai Kalaresio apskrityje esančiai įmonei, o birželio 10 d.: pasienyje aptikta 20 tonų plastiko iš Graikijos, skirto Giurgiu mieste esančiai įmonei;
Birželio 11 d. Bihoro pasienio policija aptiko daugiau kaip 16 tonų atliekų, daugiausia drabužių ir avalynės. Sunkvežimio vairuotojas nepateikė dokumentų, leidžiančių įvežti prekes.
Rugpjūčio 3 d. Konstancos pakrančių apsaugos tarnyba šešių laivų konvojuje taip pat aptiko vieną baržą, kuri, kaip manoma, gabeno grūdus iš Serbijos ir plaukė į Černavodos uostą. Laive aptikta daugiau kaip tūkstantis tonų atliekų.
Konstancos uoste užfiksuotas neteisėtas atliekų importas iš tokių tolimų šalių kaip Japonija, Kinija ir Saudo Arabija.
O.Berceanu sako, kad per pastaruosius porą metų šis srautas smarkiai išaugo, nes šalys ieško, kur išmesti atliekas dabar, kai Kinija ir kelios kitos Azijos šalys atsisakė priimti daugiau atliekų.
Tačiau aptikti nelegalias šiukšles pasienyje apsunkina legalus tokių medžiagų, kaip plastiko atliekos, importas, kurias Rumunijos perdirbimo gamyklos perka iš užsienio, kad galėtų dirbti visu pajėgumu.
2019 m. Rumunija perdirbo tik 12 proc. savo atliekų – tai vienas žemiausių rodiklių Europoje.
Aplinkos ministras T.Barna teigia, kad „atliekos, kurios atkeliauja į Rumuniją iš kitų Europos šalių, oficialiuose dokumentuose nurodomos kaip žaliava perdirbimui, tačiau atliekas importuojanti įmonė perdirba tik 10 proc. jų, o likusios keliauja į sąvartyną“.
Kontrabandininkai vengia muitinės pareigūnų su kitomis atliekomis, apibūdindami jas kaip naudotus gaminius, kuriuos ketinama parduoti rumunams.
„Norime sugriežtinti savo teisės aktus, kad būtų galima skirti laisvės atėmimo bausmes, – sako O.Berceanu. – Mano požiūriu, tai nacionalinio saugumo klausimas.“
Parengta pagal „Radio Free Europe“ inf.
