Šie grožio salonai visame mieste buvo uždaryti. Kai kurie verslininkai pažadėjo netrukus vėl pradėti teikti visas paslaugas, tačiau kiti baiminasi dėl savo ateities. Pasislėpusi makiažo meistrė Afsoon (vardas pakeistas) pasakoja, kiek daug Afganistano moterims reiškė grožio pramonė.
Sunku išversti tikslią dari kalbos frazės „takaan khordum“ reikšmę į kitas kalbas.
Maždaug taip apibūdinamas retas gyvenimo įvykis, kuris sukrečia iki pat širdies gelmių ir po kurio jūs pasikeičiate visiems laikams, pavyzdžiui, svarbiausio jūsų gyvenime mylimo žmogaus mirtis.
Afsoon pirmą kartą „takaan“ jausmą patyrė 2021 m. rugpjūčio 15 d.
Tą sekmadienį ji pabudo 10 val. ir sulaukė kolegės iš grožio salono, kuriame dirbo, skambučio.
Afsoon ten buvo laimingiausia, šviežio šampūno ir nagų lako kvapas maišėsi su plaukų džiovintuvo ūžimu ir pokalbiais.
„Šiandien neateik, – pasakė Afsoon bendradarbė, kai ji paskambino. – Mes užsidarome. Viskas baigta.“
Sėdėdama lovoje Afsoon patikrino savo mobilųjį telefoną. Jos nykštys judėjo aukštyn ir žemyn telefono ekranu, slinkdamas per dešimtis draugų ir šeimos narių žinučių, paskui šimtus socialinių tinklų įrašų.
Baimės srautas užplūdo ją su tokia jėga, kad jai pasidarė negera.
Visos žinutės buvo vienodos. Talibai įžengė į Afganistano sostinę Kabulą. Per 16 dienų iš šalies dingo Vakarų kariai ir jų diplomatai.
„Viskas baigta“, – kartojo ji sau. Atėjo laikas slėptis.
Afsoon yra įpusėjusi antrą dešimtį ir laiko save šiuolaikine afganų moterimi. Jai patinka socialinė žiniasklaida, ji mėgsta filmus, moka vairuoti ir turi karjeros ambicijų.
Afsoon nepamena, kada 9-ajame dešimtmetyje, t. y. jos gimimo dešimtmetyje, Talibanas pirmą kartą uždraudė grožio salonus jos šalyje.
Tačiau ji užaugo Afganistane, kur grožio salonai buvo įprasta gyvenimo dalis. Per du dešimtmečius nuo JAV vadovaujamos invazijos, kuri 2001 m. nuvertė Talibaną, vien Kabule buvo atidaryta daugiau kaip 200 grožio salonų, o kitose šalies dalyse – šimtai.
Būdama paauglė ji vartydavo žurnalus ir socialinę žiniasklaidą, ieškodama žavingos išvaizdos, o salonuose lankydavosi kartu su savo šeimos narėmis.
Jai patiko viskas, kas susiję su tuo pasauliu. Įvairiaspalviai nagų dažai, vizažistai, pasilenkę prie moterų, kad įrėmintų storas sušukuotas blakstienas ant makiažu padengto veido. Blizgios ir glotnios ilgų plaukų šukuosenos.
Galiausiai Afsoon įgyvendino savo svajonę dirbti vienoje iš jų kaip sėkminga makiažo meistrė. Daugiau nieko kito ji nenorėjo.
Kaip ir visi Kabulo grožio salonai, Afsoon salono langai buvo ištisai apklijuoti žavių ir elegantiškų moterų plakatais, reklamuojančiais žadamą grožį, kuris laukia apsilankius salone.
Plakatai reiškė, kad praeiviai vyrų dominuojamose Kabulo gatvėse negalėjo įžvelgti ramios ir kelių kartų moterų erdvės Afsoon salone.
Vienu metu viduje būdavo daugiau nei tuzinas moterų – tiek stilistų, tiek klienčių – nuo gydytojų iki žurnalisčių, nuo dainininkių ir televizijos žvaigždžių iki nuotakų, besiruošiančių savo didžiajai dienai, ir paauglių mergaičių, besišnekučiuojančių su mamomis ypatingą dieną.
Verslas visada buvo sėkmingas: nesvarbu, ar tai būtų vestuvės, ar paprastas palepinimas, o per šventes, pavyzdžiui, Eidą, salonas būdavo toks užimtas, kad prireikdavo kelių dienų, kad būtų galima rezervuoti laiką.
„Aš myliu moteris. Norėjau dirbti ir kurti erdves, kuriose moterys galėtų būti laisvos ir spindėti, – sako Afsoon. – Galėjome atsipalaiduoti atokiau nuo vyrų.“
Tačiau rugpjūčio 15 d., sekmadienį, tą dieną, kai Talibanas perėmė Kabulo prezidento rūmų kontrolę, jos sunkaus darbo metai baigėsi per vieną dieną.
Kabule jau beveik vidurnaktis, o Afsoon mums telefonu kalba prislopintu tonu. Ji akivaizdžiai bijo. Tą sekmadienį ji paliko savo namus ir susirado saugų prieglobstį.
„Moterys grožio industrijoje, ypač tokios kaip aš, kurios buvo matomos ir viešai rodė savo darbą, yra taikiniai“, – sako ji.
Po draugės skambučio, liepusios jai neiti į darbą, Afsoon išgirdo, kad išsigandę Kabulo gyventojai perpiešia bet kokį moters grožį vaizduojantį plakatą.
Vienas Afsoon draugas pats perpiešė keletą modelių plakatų – taip norėdamas nuraminti talibus ir neatkreipti dėmesio į savo drauges, turinčias grožio verslą.
„Jie jokiu būdu nepritartų, kad būtų rodomi neapnuoginti veidai ar moterų kaklai, – sako ji. – Jie visada labai aiškiai tikėjo, kad moteris neturi traukti dėmesio. Tai Afganistano grožio industrijos pabaiga.“
Afsoon neturi jokio kvietimo ar dokumentų, kurie būtų užtikrinę jai vietą lėktuve, skrendančiame iš Kabulo.
Jai nėra jokios išeities.
Ji kasdien palaiko ryšį su kolegomis per grupinį pokalbį. Paskutinį mokėjimą jie gavo rugpjūčio 24 d. Dabar daugiau negaus. Salonas uždarytas ir jie visi susitaikė, kad į darbą nebegrįš.
Afsoon negali kalbėti apie ateitį. Kas bus toliau, ji nežino. Ji negalvojo apie tai, kaip dabar apsirengs ir net kada išdrįs išeiti į lauką.
Šiuo metu jos įsivaizduojamos ateities spalvos buvo perdažytos tirštais juodais dažais, ir ji patiria šoką, o atsigavimui nėra jokio laiko limito.
„Vienintelis dalykas, apie kurį galiu galvoti, yra kaip išlikti gyva. Nebijau mirti – bet ne tokia, išsigandusi ir beviltiška, – sako ji. – Kiekvieną sekundę jaučiu, kad talibai ateis manęs pasiimti“.
Afganistanas vadinamas viena pavojingiausių vietų pasaulyje būti moterimi. Vieno tyrimo duomenimis, 87 proc. šalies moterų patiria tam tikrą smurtą šeimoje.
