A. Lukašenka apie numatytą ginkluotės įsigijimą paskelbė Rusijai ir Baltarusijai rengiantis bendroms karinėms pratyboms „Zapad 2021“. Rugsėjo 10–16 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 200 tūkst. karių.
Ši žinia atspindi augančią Maskvos paramą A. Lukašenkai, kuris 2020 metų rugpjūtį išprovokavo daugelį mėnesių vykusius masinius protestus, pasiskelbęs prezidento rinkimų laimėtoju ir užsitikrinęs sau šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.
Rusija tvirtai palaiko geležiniu kumščiu Baltarusiją valdantį A. Lukašenką, jo režimui patiriant skaudžias Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų sankcijas. Jos buvo įvestos reaguojant į brutalius režimo veiksmus malšinant po rinkimų kilusius protestus, kai buvo areštuota daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų buvo sumušti teisėsaugininkų.
Siekdamas užsitikrinti Maskvos paramą, A. Lukašenka vaizduoja šias sankcijas kaip dalį tariamo Vakarų sąmokslo nušalinti jį nuo valdžios ir pakenkti Rusijai. Šį mėnesį vyksiančias pratybas „Zapad“ jis vadina dalimi bendrų Minsko ir Maskvos pastangų atremti Vakarų spaudimą.
„Mes, galima sakyti, turime bendrą armiją, kurios pagrindą Vakarų kryptimi sudaro sudaro Baltarusijos kariuomenė, – sakė A. Lukašenka. – Neduokdie, karas – baltarusių armija pirma įsitraukia į šias peštynes, iškart prisijungia visa Rusijos ginkluotųjų pajėgų vakarinė grupuotė, ir mes drauge suformuojame gynybą ir pasipriešinimą savo priešininkui.“
Maskva suteikė Baltarusijai naują 1,5 mlrd. JAV dolerių paskolą ir aštriai kritikavo Vakarų taikomus suvaržymus. A. Lukašenka sakė, kad Rusija artimiausiu metu taip pat perduos Baltarusijai dešimtis karo lėktuvų, sraigtasparnių, oro gynybos ginkluotės ir galbūt net sistemų S-400.
„Galbūt gausime netgi S-400. Mums labai jų reikia“, – kalbėjo jis.
Rusija ir Baltarusija yra pasirašiusios susitarimą dėl sąjunginės valstybės kūrimo ir palaiko glaudžius politinius, ekonominius ir karinius ryšius.
Maskva ragina stiprinti šalių integraciją, tačiau A. Lukašenka anksčiau nekart atmetė abiejų valstybių suvienijimo galimybę, kaltindamas Rusiją rezgant sąmokslus priversti Baltarusiją atsisakyti savo nepriklausomybės. Visgi jis atsisakė tokios retorikos, kai dėl brutalaus protestų malšinimo tapo Vakarų atstumtuoju ir buvo priverstas kliautis išimtinai Kremliaus parama.
A. Lukašenka trečiadienį sakė, kad per ateinančią savaitę numatytą vizitą į Rusiją aptars virtinę susitarimų, skirtų šalių integracijai sustiprinti, tačiau pabrėžė, kad jie nesuvaržys Baltarusijos nepriklausomybės.
„Nekalbama apie jokį suvereniteto praradimą“, – sakė jis.
Visgi nepaisant A. Lukašenkos patikinimų artėjančios bendros pratybos ir Minsko režimo pastangos stiprinti ryšius su Rusija pakurstė baltarusių opozicijos nuogąstavimus, kad autoritarinis lyderis gali paaukoti šalies nepriklausomybę mainais už Maskvos paramą.
„A. Lukašenka eina į karinę konfrontaciją su Vakarais ir prekiauja suverenitetu, tačiau jo legitimumas abejotinas, ir mes nepripažinsime jokių dokumentų ar sutarčių, kuriais atsisakoma Baltarusijos suvereniteto ar jis suvaržomas“, – sakė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja telefonu naujienų agentūrai AP.
S. Cichanouskaja, pagrindinė A. Lukašenkos varžovė 2020 metų rugpjūčio rinkimuose, spaudžiama valdžios iškart po balsavimo buvo priversta palikti Baltarusiją.
„Bet kokie susitarimai su Rusija, kurie atimtų iš mūsų nepriklausomą ateitį, bus peržiūrėti“, – kalbėjo ji.
