Įstatymo projekte sakoma, kad teisę paskirti kandidatą į prezidentus turėtų mažiausiai 10 tūkst. balsuoti galinčių Estijos piliečių.
„Kandidatas, gaunantis daugiau kaip pusę rinkėjų, dalyvaujančių balsavime, balsų, skelbiamas išrinktu. Jei joks kandidatas negauna reikiamos daugumos, rengiamas antras balsavimas dalyvaujant dviem kandidatams, gavusiems daugiausiai balsų“, – sakoma Centro partijos frakcijos pirmininko Jaanus Karilaido pranešime spaudai.
Jei per pirmąjį balsavimą keli kandidatai liktų antroje vietoje ir turėtų po tiek pat balsų, į antrąjį rinkimų turą patektų vyriausiasis iš jų. Antrojo turo laimėtoju būtų skelbiamas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
Šiuo metu Estijos prezidentas renkamas šalies parlamento narių. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs 101 vietą turinčiame parlamente du trečdalius balsų – bent 68.
Pasak J. Karilaido, Centro partija jau daug metų laikosi nuomonės, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė tiesiogiai rinkti savo prezidentą, o dabartinis rinkimų procesas tik sustiprino šį įsitikinimą.
„Esame įsitikinę, kad žmonių išrinktas prezidentas geriau supranta su valstybės vadovu siejamus lūkesčius. Laikai, kuomet dėl prezidento sutariama tik politinių partijų lygiu, turi būti praeitis“, – sakė J. Karilaidas.
„Dabartinės rinkimų taisyklės neskatina viešų kampanijų ir plačių debatų. Kandidatus į prezidentus reikia nominuoti gerokai iš anksto, kad galėtume matyti rimtus debatus apie svarbias Estijos problemas ir būsimus iššūkius. Kandidatai į prezidentus skelbtų straipsnius, dalytų interviu ir dalyvautų debatuose bei viešuose susitikimuose visoje Estijoje“, – pridūrė jis.
Centro partijos frakcija ketina įstatymo projektą pateikti prasidėjus parlamento rudens sesijai.
Šią savaitę Estijoje prasidėjo prezidento rinkimai. Pirmadienį į ypatingąjį posėdį susirinkusiems 94 įstatymų leidėjams nepavyko valstybės vadovu išrinkti vienintelio kandidato – 63 metų Alaro Karis, gavusio tik 63 balsus.
